Įdomios vietos Lietuvoje

Įdomios vietos Lietuvoje

Lėtą šeštadienio rytą ne vienas iš mūsų dažnai užduoda populiarų klausimą: „Ką šiandien veiksim?“. Atsakymas dažnai būna tas pats: „Reikia kur nors važiuoti.“ Tada atsiverčiame žemėlapį ir ieškome vietų, kurių nesimato. Prie Vilniaus retai randama ką nors nematomo, todėl akys vis tolyn. Šį kartą nusprendėme rinktis Varėną ir ją aptarti, nes joje daug įdomių vietų.

Varėna – miestelis Alytaus apskrityje, istorijoje minimas nuo viduramžių (tiksliau minimas šalia esantis Senoji Varėna)

Pirmas įspūdis stebina. Mieste švarūs keliai, renovuoti pastatai, tvarkingi šaligatviai. Nors viskas lietuviška, aišku, didelio išskirtinumo nėra, tačiau bendra atmosfera labai jauki, kaip ir pušynas aplink miestą.

Ištirkite kelią – Žiežulio pažintinis takas. Tako pradžia Varėnos miesto pusėje. Takai sutvarkyti, keliai tinkami dviračiams ir karučiams, viskas paruošta, kaip parke. Po kelių dešimčių metrų maloniai nustebina švarus pušynas ir sodrus natūralus aromatas. Netgi galima apgauti save, šis takas veda į jūros augaliją ir smėlingą dirvą primena Neringos kraštą. Matėme skraidančius linksmus paukščius, žydinčias braškes ir kankorėžius. Maždaug 3 kilometrų tako pradžia – miesto pakraštyje, dešinėje pusėje prie kelio į Marcinkonis, o pabaiga – prie Žiežulio ežero. Tai puikus maršrutas norintiems pailsėti, pabūti gamtoje ir atgauti jėgas. Jokio automobilių triukšmo, užteršto oro, vien miško keliukas, smėlėtos kalvos ir kalneliai. Eidami taku rasite žaismingų atokvėpio vietų, todėl galėsite įvertinti savo sportinę formą. Jūsų laukia „Kiškio takas”, „Skersinis”, „Jėgos išbandymas”, „Sūpynės”, „Čiuožykla”, „Turėklas”. Bevaikščiodami rasite informacinių stendų, o prie ežero – įrengtas persirengimo kabinas.

Ūlos akis – šaltinis prie Ūlos upės. Iš pradžių maniau, kad tikrai eisime pažiūrėti kažko panašaus į paprastus šaltinius, bet ši vieta mane nustebino

Pasiekę tako pradžioje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, pirmiausia galite apsižvalgyti po skardį. Pripažįstu, kad vaizdas nieko nestebina, todėl užsimerkę iškart pradėjome leistis laiptais žemyn link upės. Laiptų tikrai daug, tad jei keliaujate su vyresniais ar sunkiai keliaujančiais, prašome įvertinti, ar jie gali lipti atgal. Laipteliais nusileidome prie Ūlos upės, per kurią eina nedidelis tiltas bei atsiveria vaizdas į šalimais esantį skardį. Matėm baidarininkus, tad tikim, kad Ūlos upė turėtų gražų maršrutą plaukimui! Iki Ūlos akies reikia dar šiek paeiti toliau besidriekiančiu taku nuo tilto. Iš tolo matant tikslą, tikrai atrodė, jog atėjom pažiūrėti balos, tačiau priėjus maloniai nustebom matydami, kaip kunkuliuoja vanduo apačioje. Nėra didelių virsmų, tačiau efektas, lyg apačioje esantis smėlis virtų/kunkuliuotų. Bendrakeleiviai vyrai net ėmė ieškoti pagaliukų, jog patikrinti ar ten gilu. Šaltinio vanduo yra kalcio magnio hidrokarbonatinis. Apie jį sako, kad skaidrus kaip ašara. Jame yra apie 120 mg/l ištirpusių mineralinių medžiagų. Vanduo gėlas, minkštas, bekvapis, tačiau turi silpną geležies prieskonį. Jame 1,3 karto daugiau mangano ir dukart daugiau geležies, palyginti su geriamo vandens standartu. Vanduo iš šaltinio mažu 67 m ilgio upeliu kiek pavingiuoja lygia greta su Ūlos upe, tada, pasukęs į vakarus, nučiurlena į upę. Vietiniai gyventojai šaltinio vandenį vartoja gėrimui, mano, kad padeda nuo visų ligų – ypač pasemtas ką tik nusileidus saulei. Žinoma, tai tikrai ne geizeris ar karštos versmės, bet tokio šaltinio dar nei vienas nebuvom matę. Tikiu jis sudomintų ir vaikus. Grįžtant atgal link tilto, sustojome trumpam Ūlos upės pakrantėje. Upėje galite maudytis, o aplink tinkama nedidelei iškilai ar tiesiog akimirkai atsipūsti.

Scroll to Top