Lightning over the Dorset coast in the UK

Gamtos išdaigos – ką reikia žinoti apie žaibosaugą?

Elektronikos prietaisai supa mus visur, tačiau sugalvoti elektra veikiančius išradimus ir pritaikyti žmonių reikmėms greičiausiai įkvėpė audros metu dangų nutvieskiantis žaibas. Ši natūrali elektros iškrova gamtoje – ne toks jau retas atvejis ir dažnai sukelia nerimą bei neužtikrintumą. Pastatų ir žmonių saugumu rūpinasi žaibosauga – įvairios priemonės, skirtos apsaugoti nuo gaisro, sugriovimo bei sužalojimo. Tačiau vien įžeminimo priemonių nepakanka, reikia būti susipažinus su svarbiausiomis taisyklėmis, kaip elgtis gresiančio žaibo atveju.

Tyrimų duomenimis dažniausiai žmonės yra nutrenkiami žaibo, kai galvojama, kad jau gana saugu ir audra yra praėjusi. Visgi ne retai atsitinka taip, kad žaibas trenkia akimirka prieš audrai įsisiautėjant arba tik pasibaigus. Naudojantis 30/30 taisykle yra lengviau nustatyti audros ir žaibo nuotolį. Jei laiko tarpas tarp žaibo ir griaustinio yra 30 sekundžių ar mažiau (t.y., 10 kilometrų atstumu ir mažiau), reiktų kuo greičiau ieškoti pastogės. Žaibas keliauja oru daugiau nei 15 kilometrų, todėl patariama likti viduje dar apie pusvalandį nuo to laiko, kai paskutinis griaustinis buvo išgirstas. Laikantis šios taisyklės, rizika, būti nutrenktam audros pradžioje arba pasibaigus jai, tampa minimali.

Tačiau kalbant apie pastogės tipą, ne visuomet, ypač esant gamtoje, gali būti sudarytos sąlygos saugiai pasislėpti. Žinoma, pats geriausias variantas yra slėptuvė, apsaugota žaibosaugos sistema. Taip pat geriau yra įlipti į transporto priemonę (išskyrus automobilius nukeliamais stogais) nei likti lauke. Dėl metalinio korpuso autotransporto priemonė yra įžeminta ir sukuria lauką, apsaugantį nuo elektrostatinių ir elektromagnetinių laukų veikimo. Be to, padangos taip pat nėra geri izoliatoriai kalbant apie didžiulę aukštos įtampos srovę, perduodamą žaibo smūgio metu.

Jei audra užklumpa visiškai netikėtai ir nėra nei mažiausios galimybės, kur pasislėpti, reikia pasistengti užimti kuo mažiau erdvės pritūpus, susigūžiant rankomis apimti kelius ir nuleisti galvą. Šis būdas apsaugo veiksmingiausiai, nors žaibas ir nebūtinai pataiko į aukščiausią objektą vietovėje, tačiau į tą, kuris yra labiausiai pralaidus elektros srovei. Pvz., golfo žaidėjai, nespėjantys grįžti į pastatą, turėtų pasitraukti į negilias įdubas. Patartina vengti gulėti ar stovėti vandenyje. Didelę dalį žmogaus kūno sudaro vanduo, todėl tai – geras laidininkas, taigi suglaustos pėdos padeda sumažinti galimą energijos tekėjimą. Taigi kelios taisyklės gali padėti išlikti saugiems ne tik patalpoje, bet ir lauke be pastogės.