Dviračių mėgėjams, norintiems pajusti tikrąjį greičio žavesį lekiant lygiu plentu, dažniausiai rekomenduojami plento dviračiai. Mažas svoris, geros aerodinaminės savybės, siauros padangos ir riestas vairas – tai dviračių ir greičio mėgėjams leidžia pajusti tikrąjį malonumą. O tokių yra nemažai. Būtent dėl to pasaulyje dažnai organizuojamos visokio plauko lenktynės, o žinomiausios iš jų – „Tour de France“. Ką gi žinome apie šias lenktynes?
Nors panašios lenktynės taip pat vyksta Italijoje („Giro d’Italia“) bei Ispanijoje („Vuelta a España“), tačiau plento dviračių profesionalai prestižiškiausiomis ir žinomiausiomis laiko būtent Prancūzijoje ir šalia esančiose kaimyninėse šalyse rengiamas lenktynes.
Lietuviškai „Prancūzijos kelionė“ vadinamos lenktynės trunka tris savaites, per kurias lenktynininkai plento dviračiais įprastai įveikia apie 3300 – 3500 kilometrų ir siekia įrodyti, kuris yra geriausias. Lenktynių trasa kiekvienais metais yra skirtinga. Nesikeičia tik vienas dalykas – „Tour de France“ tradiciškai baigiasi Paryžiuje.
Į šias lenktynes dviratininkai patenka tik sulaukę kvietimo, tad konkurencija yra milžiniška. O kur yra konkurencija, ten dažnai ne viskas vyksta pagal taisykles. Ne išimtis ir „Toure de France“. Dopingo skandalai purto šias lenktynes kone nuo pat 1903-ųjų. Pirmieji skandalai vyko dėl alkoholio, o pastaruoju metu dviratininkai būna diskvalifikuojami kokaino, amfetamino ar hormonų augimą skatinančių vaistų vartojimo. Lenktynininkams nepagautiems praslysti dažniausiai nepavyksta. Puikus pavyzdys – Lance’as Armstrongas, iš kurio dėl dopingo vartojimo buvo atimti visi 1999-2005 metais „Toure de France“ laimėti titulai.
Paskutinį – 101 – kartą vykusiose lenktynėse triumfavo italas Vincenzo Nibali. 2014-iais šiose prestižinėse plento dviračių lenktynėse dalyvavo ir lietuvis Ramūnas Navardauskas.