Lietuviška virtuvė – šiuo pavadinimu apibūdinami Lietuvos žmonių kultūrai būdingi patiekalai ir gėrimai. Lietuviška virtuvė paprastai pasaulyje laikoma kaip viena iš skanesnių ir įdomesnių virtuvių. Ji, be jokios abejonės, turi savitą stilių, tačiau susiformavo ne be išorinės pagalbos: lenkų ir rusų virtuvės darė tam įtaką daugelį dešimtmečių. Kulinarinės tradicijos Lietuvoje yra vienos ryškiausių Rytų Europoje. Lietuviška virtuvė pasižymi patiekalų iš bulvių ir mėsos gausa. Žymiausi lietuviški patiekalai – tai cepelinas, lietuviška šalta sriuba iš burokėlių – šaltibarščiai, taip pat kugelis iš bulvių ir įvairūs blynai.
Gali atrodyti, kad lietuviai be bulvių ir mėsos daugiau nieko nevalgo, tačiau taip manyti klaidinga. Vasarą ir rudenį lietuviai vartoja nemažai įvairių daržovių, o žiemą ypatingai mėgsta silkę. Kalbant apie pastarąją, kokybišką ir nepakartojamo skonio galite įsigyti čia: https://fishwish.eu/saldyta-zuvis-juros-gerybes-internetu/matjes-silke/ .
Lietuvių virtuvės istorija
Nuo pat gyvavimo pradžios Lietuva didžiąja dalimi buvo apaugusi miškais. Atsiradus naujakuriams, šioje vietovėje prasidėjo žemdirbystė, o ankstyvaisiais viduramžiais išpopuliarėjo javų, kurie buvo naudojami kepiniams gaminti arba valgomi kruopų pavidalu, auginimas. Ši žemdirbių tauta buvo viena didžiausių pieno produktų vartotojų, kurie nebuvo taip plačiai paplitę vakarinėje Europos dalyje. Daržovės, miško gėrybės, įvairių rūšių grybai atsirado ir skanioje lietuvių virtuvėje.
Dabartinę lietuvių virtuvės formą įtakojo šalies istorija, ypač kaimyninės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šalys ir tautos – baltarusiai, lenkai, totoriai, ukrainiečiai ir žydai. Po švedų invazijos XVII amžiuje grūdų auginimas buvo sumažintas. Tuo tarpu iš Amerikos čia atkeliavusi bulvė susilaukdavo vis didesnio pripažinimo ir šiandien yra labiausiai vartojama daržovė.
Dėl glaudžių prekybinių ryšių su Centrinės Azijos šalimis įvairių prieskonių kaina Lietuvoje buvo daug kartų mažesnė nei kitose Europos šalyse. Dėl to lietuvių virtuvėje rasite ir tokių prieskonių kaip pipirai, muskato riešutas ar kalendra. Į patiekalus taip pat buvo ir vis dar yra dedama vietinių žolelių, tokių kaip krapai, kmynai ir pan. Skirtingais laikotarpiais lietuvių virtuvei įtakos turėjo rusų ir vokiečių virtuvės.
Žymiausi patiekalai iš lietuviškos virtuvės
Štai tipiški lietuviški patiekalai:
- Cepelinai – bulvių kukuliai, įdaryti daugiausia mėsa (kartais varške), svogūnais ir prieskoniais.
- Kastinys – lengvas patiekalas iš sviesto ir grietinėlės su prieskoniais.
- Virtiniai – maži koldūnai, įdaryti mėsa arba varške.
- Kugelis – bulvių pyragas su spirgučiais, kepamas orkaitėje.
- Šaltibarščiai – šaltsriubė iš burokėlių, agurkų, kefyro, kiaušinių ir krapų (noriai valgomas karštu oru, dažniausiai patiekiama su virtomis bulvėmis, apibarstytomis krapais).
- Žemaičių blynai – paplotėliai iš virtų bulvių, įdaryti mėsa ar grybais.
Lietuviškos virtuvės specifika
Lietuviškos virtuvės pagrindas – bulvės. Iš lietuviškų bulvių patiekalų verta paminėti jau minėtą kugelį, cepelinus, taip pat Žemaičių blynus. Šimtmečius lietuviškas skanėstas buvo ir tebėra – duona iš ruginių miltų. Ji ruošiama įvairiai, priklauso nuo šalies regiono: su kmynais, medumi, žolelėmis, razinomis ir kt. Lietuviškos virtuvės ypatybė yra kepta duona – aliejuje kepta, plonai pjaustyta juoda duona su saulėgrąžomis, česnaku ir sūriu.
Sūris Lietuvoje laikomas gaminiu numeris 2. Čia galite rasti kelis šimtus jo rūšių: nuo tradicinių kietųjų sūrių iki vaisių sūrių (pvz., garsiojo obuolių sūrio).
Žuvies patiekalų tradicinėje Lietuvos virtuvėje nėra daug. Tačiau nereiškia, kad lietuviai žuvies nevartoja. Žuvis ir jūros gėrybės vis dažniau būna įtraukiamos į lietuvių mitybos racioną šventiniu žiemos laikotarpiu ir ne tik. Be to, dažnas lietuvis noriai ragauja ir eksperimentuoja su šiam kraštui neįprastomis žuvų rūšimis. Tokios žuvys kaip atlantinė menkė ar žuvis Palija yra nekasdienis lietuvių vartojamas maistas, bet vis dažniau mūsų tauta noriai ragauja naujoves.