Japonija – tai šalis, kur tradicijos ir technologijos susitinka tobulai subalansuotame ritme. Daugeliui keliautojų ši šalis atrodo tarsi iš kito pasaulio: švarūs miestai, punktualus transportas, išskirtinė kultūra, nuostabi gamta ir pagarba kiekvienai smulkmenai. Vis dažniau keliautojai iš Lietuvos nusprendžia keliauti į Japoniją savarankiškai, atsisakydami kelionių agentūrų pasiūlymų, kad galėtų pajusti šios šalies dvasią be tarpininkų.
Savarankiška kelionė į Japoniją – tai ne tik galimybė sutaupyti ar keliauti savo tempu, bet ir iššūkis, reikalaujantis gero pasiruošimo. Keliautojas tampa savo pačio gidu, planuotoju, vertėju ir net kultūros tyrinėtoju. Japonijos viešasis transportas, nors ir vienas patogiausių pasaulyje, gali pasirodyti painus pirmą kartą atvykusiam turistui. Kalbos barjeras, skirtinga etiketo sistema ir nežinomos taisyklės – visa tai gali sukelti klausimų, į kuriuos būtina turėti atsakymus dar prieš išvykstant.
Kodėl verta keliauti į Japoniją savarankiškai?
Kelionė į Japoniją savarankiškai – tai patirtis, leidžianti pažinti šalį iš vidaus. Nors daugelis iš pradžių baiminasi kalbos barjero ar skirtingos kultūros, keliautojai dažniausiai grįžta su jausmu, kad tokia kelionė buvo viena geriausių jų gyvenime. Japonijoje viskas veikia sklandžiai, žmonės paslaugūs, o šalis ypač saugi net ir tiems, kurie keliauja vieni.
Savarankiškos kelionės privalumai
Pirmasis privalumas – laisvė. Keliaudamas savarankiškai gali pats nuspręsti, kiek laiko praleisti Tokijuje ar Kiote, ar pasukti į mažesnius miestelius, tokius kaip Kanazava ar Nara. Niekas neverčia laikytis grupės tvarkaraščio ar riboto laiko prie lankytinų vietų.
Antra, autentiškumas. Tik savarankiškai keliaudamas gali patirti tikrąją Japonijos kasdienybę – paragauti vietinio ramen mažame restorane, pabendrauti su vietiniais per bendruomenės festivalį ar net apsistoti tradiciniame „ryokan“ tipo viešbutyje, kur svečius pasitinka arbatos ceremonija.
Trečia – finansinis lankstumas. Savarankiškai planuojant kelionę galima pasirinkti pagal savo biudžetą: nuo prabangių viešbučių iki ekonomiškų kapsulinių nakvynės vietų, nuo kulinarinių patirčių aukščiausio lygio restoranuose iki vietinių turgų su autentišku maistu.
Kelionės planavimas – nuo ko pradėti?
Savarankiška kelionė į Japoniją prasideda nuo gero planavimo. Šalis pasižymi išvystyta infrastruktūra, todėl viskas įmanoma – nuo greitųjų traukinių iki mažų kalnų miestelių pasiekiama be didelių sunkumų. Tačiau tam, kad kelionė būtų sklandi, reikia tinkamai pasiruošti: suplanuoti maršrutą, įvertinti biudžetą, pasirūpinti dokumentais ir iš anksto suprasti, kokie logistiniai sprendimai bus patogiausi.
Skrydžių paieška ir kainos
Skrydžiai į Japoniją iš Lietuvos dažniausiai vykdomi su persėdimais – populiariausi maršrutai eina per Helsinkį, Stokholmą, Frankfurtą ar Varšuvą. Tiesioginiai skrydžiai iš Baltijos šalių kol kas nesiūlomi, tačiau jungiamieji reisai yra patogūs ir gana reguliarūs.
Geriausia kainas stebėti iš anksto – dažnai bilietai būna pigesni, jei perkami likus 3–5 mėnesiams iki kelionės. Tokijus (Naritos arba Hanedos oro uostai) dažniausiai yra pigiausias pasirinkimas, tačiau verta įvertinti ir kitus variantus – Osaką ar Fukuoką.
Vizos ir dokumentai
Lietuvos piliečiams, keliaujantiems į Japoniją trumpam – iki 90 dienų – viza nereikalinga. Pakanka turėti galiojantį pasą, kelionės bilietus ir apgyvendinimo rezervacijas, kurias gali paprašyti parodyti oro uoste.
Vis dėlto verta pasiruošti: Japonijos imigracijos pareigūnai gali paklausti, kur planuoji apsistoti ar ką ketini veikti. Svarbu atsakyti aiškiai ir mandagiai – tai normalus patikros procesas.
Jei planuojama dirbti, studijuoti ar būti ilgiau nei 90 dienų, tuomet reikia specialios vizos, kurią išduoda Japonijos ambasada arba konsulatas.
Keliautojai taip pat turėtų pasirūpinti kelionių draudimu – nors Japonija labai saugi, medicinos paslaugos čia itin brangios. Draudimas privalo apimti ne tik gydymą, bet ir bagažo praradimą bei skrydžio atšaukimą.
Kelionės trukmė ir biudžetas
Ideali kelionės trukmė savarankiškai keliaujant po Japoniją – nuo 10 iki 21 dienos. Per trumpesnį laiką sunku pamatyti daugiau nei vieną regioną, o ilgesnė kelionė leidžia ne tik aplankyti miestus, bet ir pailsėti nuo nuolatinio judėjimo.
Biudžetą reikia planuoti pagal savo kelionės stilių.
- Ekonominis variantas (hosteliai, paprastesnis maistas, viešasis transportas): apie 60–80 eurų per dieną.
- Vidutinis biudžetas (3 žvaigždučių viešbučiai, kelios ekskursijos, restoranai): apie 100–140 eurų per dieną.
- Patogus keliautojas (geresni viešbučiai, daugiau mokamų lankytinų vietų, traukiniai greitkeliuose): 150–200 eurų ir daugiau per dieną.
Svarbiausia – įtraukti Japonijos Rail Pass, jei planuoji keliauti tarp miestų, nes tai vienas didžiausių kelionės kaštų. Taip pat verta rezervuoti viešbučius iš anksto – Japonijoje net ir pigesni variantai pasižymi aukšta kokybe, tačiau populiariuose miestuose vietos greitai išgraibstomos.
Maistas ir kultūra
Japonija – tai šalis, kur maistas ir kultūra neatsiejami. Kiekvienas patiekalas čia yra istorija, o kiekviena kasdienė situacija – subtilaus etiketo išraiška. Keliaujant savarankiškai, galima pajusti šią harmoniją iš arti: nuo pusryčių mažame vietiniame užeigos bare iki arbatos ceremonijos kalnų miestelyje ar tylos kupinos šventyklos Kiote.
Japonų virtuvės ypatumai – ką verta paragauti?
Būtina paragauti ramen – kvapnaus makaronų sriubos patiekalo, kurio receptai skiriasi priklausomai nuo regiono. Tokijuje populiarus sojų pagrindo ramen, Sapporo garsėja miso sriuba, o Fukuoka – tonkotsu (kiaulienos sultinio) versija.
Kita klasika – sushi. Nors pasaulyje jis tapo kasdienybe, tik Japonijoje galima paragauti autentiško sushi, gaminamo iš ką tik sugautos žuvies. Tsukiji ar Toyosu žuvų turgūs Tokijuje – tikra šio meno meka.
Taip pat verta išbandyti:
- Okonomiyaki – japoniškas blynas su kopūstais, mėsa ar jūros gėrybėmis (ypač populiarus Osakoje).
- Tempura – lengvai tešloje keptos daržovės ar jūros gėrybės.
- Bento dėžutės – dailiai supakuotas pietų rinkinys, kurį dažnai perka traukinių stotyse.
Elgesio taisyklės ir etiketas
Japonijoje etiketas yra labai svarbus. Kiekvienas gestas, tonas ar net sėdėjimo būdas turi reikšmę. Turistas, kuris laikosi paprastų taisyklių, pelno vietinių pagarbą.
Prieš valgį visada sakoma „Itadakimasu“ – tai padėka už maistą. Po valgio tariama „Gochisousama deshita“ – padėka tam, kas jį paruošė.
Valgant nereikėtų laikyti pagaliukų (hashi) vertikaliai ryžiuose, nes tai primena ritualą, susijusį su laidotuvėmis. Taip pat nereikėtų perduoti maisto iš vienų pagaliukų į kitus – tai simbolizuoja pelenų perdavimą kremavimo metu.
Viešajame transporte nepriimta valgyti (išskyrus ilgesnes keliones traukiniais). Taip pat labai vertinama tyla – garsus kalbėjimas ar telefoniniai pokalbiai metro laikomi nepagarbiais.
Populiariausi lankytini objektai
Tokijas – tai Japonijos širdis, kur futuristiniai dangoraižiai susipina su šimtmečių senumo šventyklomis. Keliautojai dažniausiai pradeda nuo Asakusa rajono, kuriame stovi Senso-ji – seniausia Tokijo šventykla. Verta aplankyti ir Shibuya sankryžą – vieną judriausių pasaulyje, bei Shinjuku Gyoen parką, kur pavasarį pražysta šimtai sakurų.
Kiotas – senoji Japonijos sostinė ir dvasinis šalies centras. Čia galima pajusti tikrąją tradicijos dvasią: pasivaikščioti Gion gatvelėmis, kur dar galima sutikti geišas, apsilankyti Fushimi Inari Taisha šventykloje su tūkstančiais oranžinių vartų, ar ramiai pasivaikščioti Arashiyama bambukų giraitėje.
Osaka – gyvybės ir skonio miestas. Keliautojai ją vadina „Japonijos virtuvės sostine“. Dotonbori rajone švieslentės, maisto kvapai ir žmonių šurmulys sukuria nepamirštamą atmosferą. Be to, verta aplankyti Osakos pilį – istorinį simbolį, menantį samurajų laikus.
Mažiau žinomos, bet vertos dėmesio vietos
Nara – vos valanda nuo Kioto, garsėja laisvai vaikštinėjančiais elniais ir Todai-ji šventykla, kurioje stovi didžiausia bronzinė Budos statula Japonijoje.
Kanazawa – menų miestas Japonijos šiaurėje. Jame išlikęs senasis samurajų kvartalas, o Kenrokuen sodas laikomas vienu gražiausių visoje šalyje.
Hokaidas – šiaurinė sala, garsėjanti gamta, kalnais, ežerais ir karštosiomis versmėmis. Žiemą tai slidinėjimo rojus, vasarą – žygių ir žydinčių levandų laukų kraštas.
Okinava – visiškai kitokia Japonijos patirtis. Subtropinė sala su smėlio paplūdimiais, turkio spalvos vandeniu ir atpalaiduojančiu gyvenimo tempu.
Naudingi patarimai keliautojams
Japonijoje ryšys ir internetas veikia nepriekaištingai, tačiau svarbu pasirūpinti, kad būtumėte prisijungę prie tinklo nuo pat atvykimo. Oro uostuose dažniausiai galima įsigyti vietinę SIM kortelę su mobiliuoju internetu arba išsinuomoti „Pocket Wi-Fi“ įrenginį. Pastarasis ypač patogus keliaujant poroje ar grupėje – prie vieno įrenginio gali jungtis keli žmonės.
Populiariausi tiekėjai – SoftBank, NTT Docomo ir Au by KDDI. Dauguma keliautojų rekomenduoja pirkti SIM kortelę su neribotu internetu 7–14 dienų laikotarpiui.
Nemokamas Wi-Fi prieinamas oro uostuose, kai kuriose stotyse, kavinėse („Starbucks“, „McDonald’s“), tačiau miestuose dažniausiai reikia prisijungimo per specialią programėlę. Dėl to „Pocket Wi-Fi“ išlieka patogiausias sprendimas.
Pinigai, kortelės, valiutos keitimas
Japonijoje naudojama jena (JPY). Nors šalis laikoma technologiškai pažangia, daugelis vietų – ypač mažesni restoranai ar šeimos verslai – vis dar priima tik grynuosius. Todėl visada verta turėti bent 10 000 jenų (apie 60–65 eurus) grynais.
Bankomatai prieinami beveik visur, tačiau ne visi priima užsienio korteles. Patikimiausi – 7-Eleven, Lawson, FamilyMart prekybos tinklų bankomatai, taip pat paštų skyriuose esantys aparatai.
Kreditinės kortelės priimamos daugelyje viešbučių, didesnių restoranų ir prekybos centrų. Populiarios „Visa“, „Mastercard“, rečiau – „American Express“.
Ką verta žinoti apie vietinius papročius?
Japonų kultūra paremta pagarba, tvarka ir atsakomybės jausmu. Turistams svarbu tai suprasti ir prisitaikyti prie vietos normų.
- Batai – prieš įeinant į šventyklas, viešbučių kambarius ar kai kuriuos restoranus, būtina nusiauti batus. Dažnai prie įėjimo rasite šlepetes.
- Atliekos – viešose vietose beveik nėra šiukšliadėžių, todėl keliautojai dažnai nešiojasi savo šiukšles iki viešbučio. Japonai itin atsakingi švarai.
- Arigatou gozaimasu (labai ačiū) – frazė, kurią verta įsiminti. Japonai visada įvertina pastangas kalbėti jų kalba, net jei tik keli žodžiai.
- Punktualumas – traukiniai išvyksta sekundės tikslumu, o net kelių minučių vėlavimas laikomas nepagarbiu.
DUK – Dažniausiai užduodami klausimai
Taip – Japonija laikoma viena saugiausių šalių pasaulyje. Nusikalstamumo lygis itin žemas, o gyventojai – pagarbūs ir paslaugūs. Net didžiuosiuose miestuose naktį galima jaustis saugiai. Prarasti daiktai dažnai grąžinami, o vietiniai visada pasirengę padėti. Vienintelis pavojus – pamesti laiką, nes šalyje tiek daug ką norisi pamatyti.
Didžiuosiuose miestuose – taip, bet mažesniuose miesteliuose ar šeimos restoranuose – dažniausiai tik grynais. Todėl patartina visada turėti bent kelis tūkstančius jenų. Patikimiausi bankomatai priimantys užsienio korteles yra 7-Eleven, Lawson, FamilyMart tinkluose bei pašto skyriuose.
Populiariausi laikai – pavasaris (kovas–gegužė) ir ruduo (spalis–lapkritis). Pavasarį galima išvysti sakurų žydėjimą, o rudenį – nuostabius klevų spalvų peizažus. Vasarą būna karšta ir drėgna, bet tuo metu vyksta daugybė festivalių. Žiemą Japonija tinka slidinėjimui ir onsen poilsiui – ypač Hokaido regione.
Taip, tačiau labai vertina mandagumą. Japonai stengiasi padėti net tuomet, kai nekalba angliškai. Mandagus elgesys, pagarbus tonas ir dėkingumas – geriausi „raktai“ į šios šalies žmonių širdis.
Japonijos kelionės planavimo gidas
| Kategorija | Ekonominis keliautojas | Vidutinio biudžeto keliautojas | Komforto mėgėjas |
| Dienos biudžetas | 60–80 € | 100–140 € | 150–250 € |
| Apgyvendinimas | Hosteliai, kapsuliniai viešbučiai | 2–3 žvaigždučių viešbučiai, mažesni ryokanai | 4–5 žvaigždučių viešbučiai, prabangūs ryokanai |
| Maitinimas | Vietiniai barai, „bento“ dėžutės, „konbini“ parduotuvės | Nedideli restoranai, sushi barai | Fine dining restoranai, degustaciniai meniu |
| Transportas | Regioninis JR Pass arba atskiri bilietai | 7–14 dienų JR Pass | 14–21 dienų JR Pass, pirmos klasės vietos |
| Lankytinos vietos | Nemokamos šventyklos, parkai, pasivaikščiojimai | Įėjimai į muziejus, pasirodymai, ekskursijos | Privatūs gidai, teminės patirtys |
| Bendra 14 dienų kelionės kaina | 900–1 200 € | 1 500–2 000 € | 2 800 € ir daugiau |
