Islandija – tai šalis, kurią vieni vadina Žemės krašto kampu, kiti – gyvu geologijos vadovėliu. Vos žengus koją į šią šiaurietišką salą, keliautojus pasitinka ne tik kvapą gniaužiantys peizažai, bet ir unikaliai susipynusi ugnies bei ledo gamtos harmonija. Islandija traukia ne vien dėl Šiaurės pašvaisčių ar Blue Lagoon baseinų – čia slepiasi šimtai istorijų, faktų ir reiškinių, apie kuriuos nežino net patyrę keliautojai.
Prieš planuodami kelionę į šią paslaptingą šalį, verta pasidomėti tuo, kas daro Islandiją tokia ypatinga. Žemiau rasite 10 įdomiausių faktų apie Islandiją, kurie ne tik nustebins, bet ir padės geriau suprasti šalies kultūrą, gamtą bei gyvenimo būdą.
„Islandija – tai vieta, kur gali vieną dieną stovėti ant ledyno, o kitą – stebėti lavą tekantį iš ugnikalnio. Tai vieta, kur gamta kalba garsiau už žodžius.“
– Leonie S., keliautoja iš Vokietijos
1. Islandija – ugnikalnių ir ledynų šalis vienu metu
Gamtos kontrastai vienoje saloje
Islandija – tai viena iš nedaugelio vietų pasaulyje, kurioje vienu metu gali išvysti tiek milžiniškus ledynus, tiek aktyviai veikiančius ugnikalnius. Tokia priešprieša – tai ne sutapimas, o geologinis fenomenas.
Islandija yra ant Vidurio Atlanto kalnagūbrio, kur susiduria Šiaurės Amerikos ir Eurazijos tektoninės plokštės. Dėl šios priežasties žemė čia nuolat juda, formuodama tiek karštas versmes, tiek ugnikalnių grandines, tiek milžiniškus ledynų masyvus.
Didžiausi ledynai ir galingiausi ugnikalniai
- Vatnajökull – didžiausias ledynas Europoje pagal tūrį. Po juo slepiasi keli aktyvūs ugnikalniai!
- Eyjafjallajökull – garsusis ugnikalnis, kurio 2010 metų išsiveržimas paralyžiavo Europos oro erdvę.
- Katla – vienas pavojingiausių ir neprognozuojamų Islandijos ugnikalnių, esantis po Mýrdalsjökull ledynu.
„Kai pirmą kartą pamačiau, kaip ledas susitinka su lavos lauku – supratau, kad čia ne šiaip graži šalis, tai pasaulio pradžios ir pabaigos susitikimo taškas.“
– Jonas, keliautojas iš Lietuvos
Ką tai reiškia keliautojams?
- Islandijos kraštovaizdis nuolat keičiasi – lavos laukai, kalderos ir fumarolės gali atsirasti per vieną naktį.
- Kai kurios teritorijos tampa neprieinamos dėl ugnikalnių aktyvumo – visada tikrink oficialią informaciją prieš kelionę.
- Kai kurios ekskursijos (pvz., „pasivaikščiojimas po lavos tunelius“) galimos tik su gidais dėl saugumo.
Islandijos gyventojai išmoko gyventi šalia aktyvios gamtos. Jie naudoja geoterminę energiją savo kasdienybėje ir išnaudoja ugnikalnių šilumą tiek šildymui, tiek SPA kompleksams. Tai ne tik pavojus – tai ir galimybė.
2. Islandijoje nėra miškų – ir tai visai normalu
Atvykus į Islandiją pirmą kartą, vienas iš labiausiai stebinančių dalykų daugeliui keliautojų – beveik visiškas miškų nebuvimas. Kraštovaizdis platus, atviras, neretai primenantis kitos planetos paviršių. Žvilgsnis gali laisvai klajoti kilometrais be jokių kliūčių, nes čia medžių tiesiog nėra. Ir tai nėra atsitiktinumas ar ekologinė problema – tai šalies natūralios raidos rezultatas.
Istoriškai Islandijoje augo beržynai ir žemi krūmynai, tačiau pirmieji vikingai, atvykę apie IX a., masiškai kirto medžius statyboms, ugniai ir žemės ūkio reikmėms. Dėl klimato, dirvožemio ir gyvulininkystės (ypač avių ganymo), miškai nesugebėjo atsinaujinti. Šiandien tik apie 1–2 % Islandijos teritorijos dengia miškai.
Keliautojams tai reiškia vieną: šviesos, erdvės ir vaizdų laisvė. Kalnų keteros, lavos laukai, geoterminės dykros atsiskleidžia be jokio uždengimo. Nors miškų trūkumas kai kam gali atrodyti kaip trūkumas, būtent ši atvirumo estetika sukuria ypatingą Islandijos atmosferą.
„Važiuodami valandų valandas per Islandiją be vieno medžio, jautėmės tarsi žengtume Marso paviršiumi. Tai hipnotizuojantis pojūtis – visiškai kitoks nei bet kurioje kitoje šalyje.“
– Eglė, keliautoja iš Lietuvos
Nors Islandijoje vykdomi miškų atsodinimo projektai, jie vyksta lėtai, nes šalies klimatas ir sąlygos reikalauja daug kantrybės. Kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Egilsstaðir apylinkėse, galima rasti dirbtinai pasodintų medžių parkų, tačiau dauguma jų dar tik žengia pirmuosius augimo žingsnius.
Svarbu pabrėžti, kad šis miškų nebuvimas neturėtų būti vertinamas kaip ekologinė krizė – tai dalis Islandijos identiteto. Toks kraštovaizdis turi savo vertę ir suteikia unikalų potyrį kiekvienam lankytojui.
3. Islandijoje nėra uodų – keliautojų rojus be zyzimo
Skamba kaip svajonė? Bet tai – faktas. Islandijoje iš tiesų nėra nei vieno uodo. Tarp visų šiaurinių kraštų, ši šalis yra unikali savo „uodų netolerancija“. Tai viena iš priežasčių, kodėl daugelis keliautojų vadina Islandiją „vasaros rojum be purškalų nuo vabzdžių“.
Mokslininkai vis dar neturi vienareikšmio atsakymo, kodėl Islandijoje nėra uodų. Manoma, kad pagrindinės priežastys yra šalies unikalus klimatas ir dirvožemio ypatybės. Islandijoje vyrauja labai greitai besikeičiantis oras, o žiemos metu – ilgi atitirpimo ir užšalimo ciklai. Tokios sąlygos trukdo uodų lervoms išgyventi.
Skirtingai nei Skandinavijos žemyninėje dalyje ar net Grenlandijoje, Islandijoje nėra pastovių, stovinčių gėlo vandens telkinių, kuriuose galėtų daugintis uodai. Dauguma vandens čia teka – upeliai, kriokliai, karštosios versmės – visa tai nėra tinkama aplinka vabzdžių perėjimui.
„Išvykome stovyklauti ir tik po trečios dienos supratome, kas keista – neturėjome jokio purškalo nuo vabzdžių. Ir jo mums nė karto neprireikė!“
– Marta ir Tomas, keliautojai iš Lenkijos
Šis reiškinys itin palankus ne tik vietiniams gyventojams, bet ir turistams – ypač tiems, kurie mėgsta leisti laiką gamtoje, žygiuoti, stovyklauti ar tiesiog ilsėtis lauke. Islandijoje galima mėgautis gamta be jokio zyzimo aplink ausis ar nemalonių įgėlimų.
Įdomu tai, kad uodų nebuvimas net ir po klimato pokyčių išlieka. Mokslininkai vis dar stebi, ar šiltėjantis klimatas gali ateityje leisti uodams kolonizuoti salą, bet kol kas – Islandija tebėra viena iš paskutiniųjų „nuo uodų laisva zona“ pasaulyje.
4. Islandai tiki elfais – ir statybos stabdomos dėl jų
Nors Islandija garsėja savo modernumu, išsilavinimu ir aukštu technologijų lygiu, čia egzistuoja dar viena, daug senesnė ir mistiškesnė pasaulėžiūra – tikėjimas elfais. Šios nematomos būtybės, dar vadinamos „huldufólk“ (slaptieji žmonės), užima itin svarbią vietą islandų tautosakoje, o jų „gyvenamosios“ vietos laikomos neliečiamomis net statybų projektams.
Tyrimai rodo, kad net iki 50 % islandų tiki elfų egzistavimu arba bent jau pripažįsta galimybę, jog jie gali egzistuoti. Ir tai nėra vien tautosakinė tradicija – tai realiai veikiantis kultūrinis reiškinys. Islandijoje pasitaiko ne vienas atvejis, kai kelių tiesimas ar statybų projektas buvo sustabdytas dėl įtarimo, kad toje vietoje gali gyventi elfai.
Pavyzdžiui, 2013 m. buvo sustabdyta greitkelio statyba Álftanes regione, nes vietos gyventojai tvirtino, kad ten stovi šventasis elfų akmuo. Po derybų ir konsultacijų su „elfų atstovais“ (šamanų ir dvasininkų pavidalu), akmuo buvo perkeltas į kitą vietą, kad nesukeltų problemų „neregimiesiems gyventojams“.
„Man pasirodė neįtikėtina, kai gidė parodė vietą šalia kelio ir pasakė: „čia gyvenančių elfų labui mes nejudiname šio akmens“. Bet vietiniai tai priima labai rimtai.“
– Sarah, keliautoja iš Australijos
Tokie įsitikinimai Islandijoje nėra laikomi ekscentriškais. Priešingai – jie parodo gilų ryšį su gamta ir pagarbą aplinkai. Elfas, kaip simbolis, įkūnija paslaptingumą, nematomą gamtos pusę, kurios žmogus neturi teisės trikdyti.
Turistams šis reiškinys tampa viena iš labiausiai stebinančių Islandijos ypatybių. Daugelis kelionių gidų netgi siūlo specialias ekskursijas po „elfų gyvenamąsias vietas“, kur pasakojamos legendos, istorijos ir vietinių žmonių liudijimai.
Ir net jei nesate linkęs tikėti antgamtiniais dalykais – kelionė į Islandiją be bent vienos „elfų istorijos“ bus tarsi neišbaigta.
5. Islandija – viena saugiausių šalių pasaulyje
Islandija jau daugelį metų iš eilės užima pirmąją vietą pasaulio taikos indekse (Global Peace Index), lenkdama tokias šalis kaip Naujoji Zelandija, Airija ar Austrija. Šis rodiklis vertina ne tik žemą nusikalstamumo lygį, bet ir šalies politinį stabilumą, konfliktų nebuvimą bei gyventojų saugumo jausmą.
Ką tai reiškia realiai? Islandijoje praktiškai nėra smurtinių nusikaltimų, o įkalinimo įstaigos – beveik tuščios. Policija čia neturi įprastų ginklų, o pareigūnai dažniau fotografuojasi su turistais nei dalyvauja pavojingose operacijose.
„Vieną vakarą pametėme piniginę Reikjaviko centre. Ryte ji mūsų laukė viešbutyje – su visais pinigais ir dokumentais. Tokį sąžiningumą patyrėme pirmą kartą gyvenime.“
– Rokas, keliautojas iš Lietuvos
Reikjavikas – Islandijos sostinė ir vienintelis didesnis miestas – yra laikomas vienu iš saugiausių miestų Europoje. Čia galima drąsiai vaikščioti naktį, keliauti vienam ar net autostopu. Net kaimiškose vietovėse ar apleistuose kraštovaizdžiuose dažnai sutiksite draugiškai nusiteikusius vietinius, pasiruošusius padėti be jokio atlygio.
Tačiau svarbu pažymėti, kad saugumas Islandijoje nereiškia, jog galima atsipalaiduoti bet kokiomis aplinkybėmis. Pagrindinis pavojus čia – ne žmonės, o gamta. Greitai besikeičiantis oras, slidūs keliai, staigūs potvyniai ar stiprūs vėjai gali būti tikra grėsmė net patyrusiems keliautojams. Dėl to visada verta stebėti orų prognozes, klausytis vietinių patarimų ir nepervertinti savo galimybių keliaujant po kalnus ar leduotus regionus.
Islandai patys sako: „Jei kas nors nutiks – tikėtina, kad dėl gamtos, ne dėl žmogaus.“ Šis požiūris leidžia tiek gyventojams, tiek turistams jaustis užtikrintai ir laisvai.
6. Karštosios versmės – ne tik malonumas, bet ir islandų kasdienybė
Islandija tiesiog verda po paviršiumi – pažodžiui. Šalyje gausu geoterminių šaltinių, kurie ne tik džiugina turistus šiltu vandeniu net šalčiausią dieną, bet ir atlieka labai praktišką vaidmenį vietinių gyvenime. Daugeliui žmonių karštosios versmės asocijuojasi su SPA malonumais, tačiau Islandijoje jos – gyvenimo būdas.
Maždaug 90 % Islandijos namų šildoma geotermine energija. Tai švari, tvari ir pigiausia įmanoma energijos forma. Karštasis vanduo tiekiamas tiesiai iš žemės gelmių į miestų ir miestelių vamzdynus. Kai kurie islandai turi net nuosavus natūralius šaltinius savo kiemuose ar net voniose.
Tačiau karštosios versmės – tai ir neatsiejama socialinė bei kultūrinė šalies dalis. Vietiniai gyventojai kasdien renkasi į baseinus, kuriuose ne tik maudosi, bet ir bendrauja, diskutuoja apie orą, politiką ar sportą. Tai tarsi modernus islandiškas „agora“ – bendruomenės susitikimo vieta.
„Mus labiausiai nustebino ne Blue Lagoon, o maži, nuošalūs baseinai, kuriuos radome pakelėse. Kai kur jų net nežymėjo jokie ženklai – tik garai tarp lavos lauko ir kalnų.“
– Justina, keliautoja iš Lietuvos
Žinomiausias geoterminis kurortas – Blue Lagoon – yra vos kelios dešimtys kilometrų nuo Reikjaviko. Jo pieno spalvos vanduo, prisotintas silicio dioksido, sieros ir mineralų, ne tik atpalaiduoja, bet ir turi gydomųjų savybių. Tačiau ne mažiau vertos dėmesio ir Secret Lagoon, Myvatn Nature Baths ar Reykjadalur karštųjų upių takai, kurie pasiekiami po neilgo žygio pėsčiomis.
Turistams svarbu žinoti keletą taisyklių: prieš lipant į karštąsias versmes visuomet būtina nusiprausti – ne tik greitai, bet ir kruopščiai. Islandai labai vertina švarą ir tvarką baseinuose. Taip pat ne visos versmės tinkamos maudynėms – kai kurios per karštos ar net pavojingos dėl sieros garų. Todėl būtina pasitikrinti informaciją iš patikimų šaltinių arba klausti vietinių.
Islandijoje karštosios versmės – tai ne prabanga, o natūrali privilegija, kuria dalijasi tiek vietiniai, tiek svečiai. Jos sujungia žmogų su žeme, gamta ir bendruomene.
7. Islandai seka savo genealogiją per tūkstantmečius – net turi specialią programėlę
Vienas iš keisčiausių, bet ir įspūdingiausių dalykų Islandijoje – tai, kaip rimtai jos gyventojai žiūri į savo kilmės istoriją. Islandai geba atsekti savo protėvius šimtmečiais atgal – iki pat vikingų laikų. Tai ne perdėta metafora, o faktas: Islandijoje egzistuoja išsamiausia pasaulyje nacionalinė genealogijos duomenų bazė.
Ši sistema vadinama Íslendingabók (liet. „Islandų knyga“) – tai skaitmeninis genealogijos registras, kuriame galima rasti visų šiuolaikinių islandų giminystės ryšius. Ji apima daugiau nei 1200 metų istoriją ir yra paremta oficialiais registrų duomenimis, bažnytiniais metraščiais bei istoriniais šaltiniais.
Įdomiausia tai, kad ši informacija neapsiriboja tik archyvais – islandai turi mobiliąją programėlę, kuri leidžia jiems patikrinti, ar jie atsitiktinai nėra susiję su asmeniu, su kuriuo, tarkime, susipažino vakarėlyje. Taip išpopuliarėjo juokais vadinama funkcija „Bump the app“ – dviem žmonėms susiliečiant telefonais galima sužinoti, ar jie nėra tolimi giminaičiai.
„Kai vienas vaikinas bare paklausė manęs, ar turiu Íslendingabók programėlę, pamaniau, kad tai pokštas. Bet ne – jie tikrai taip daro prieš einant į rimtus santykius.“
– Elena, keliautoja iš Ispanijos
Šis požiūris į genealogiją turi istorinį pagrindą. Islandija – nedidelė tauta, šiuo metu turinti apie 370 tūkst. gyventojų. Ilgą laiką ji buvo izoliuota nuo likusio pasaulio, todėl genetinis panašumas tarp žmonių yra didesnis nei didesnėse valstybėse. Tai aktualu ne tik socialiniu, bet ir medicininiu požiūriu – genealogijos duomenys padeda identifikuoti paveldimas ligas, planuoti sveikatos tyrimus bei kurti tikslines gydymo strategijas.
Keliautojams šis faktas gali pasirodyti egzotiškas ar net juokingas, tačiau jis atspindi gilią islandų kultūros vertybę – žinojimą, kas esi, ir iš kur kilai. O tai leidžia tautai išlaikyti tapatybę, nepaisant globalizacijos poveikio.
8. Ledynų urvai – gamtos stebuklas, prieinamas tik žiemą
Islandijos gamta kupina kontrastų, tačiau vienas iš pačių magiškiausių ir trumpalaikių reiškinių – tai ledynų urvai, dar vadinami ledo olomis. Tai tarsi paslaptingi ledo tuneliai, kurie kasmet atsiranda vis kitoje vietoje ir egzistuoja vos kelis mėnesius, kol atšyla oras. Tai – ne muziejaus eksponatas ar pastovus objektas, o kasmet iš naujo gimstantis gamtos stebuklas.
Šie urvai susiformuoja, kai vanduo iš tirpstančio ledyno prasigraužia tunelius per storus ledo sluoksnius. Dėl slėgio, temperatūros ir judančio vandens jie įgauna unikalią struktūrą, o ledas tampa skaidrus, blizgus, dažnai įgavęs ryškią žydrą spalvą. Tai viena įspūdingiausių vietų, kurią galima aplankyti tik Islandijoje.
„Kai įžengėme į ledyno urvą, viskas aplink žėrėjo tarsi mėlyname krištolo pasaulyje. Niekas nepasakojo, kokį jausmą patiri, kai esi tarsi po ledo vandenynu, bet kvėpuoji grynu kalnų oru.“
– Mindaugas, keliautojas iš Lietuvos
Svarbu žinoti, kad šie urvai galimi lankyti tik žiemos metu, dažniausiai nuo lapkričio iki kovo. Vasarą ledas tampa nestabilus ir lankymas ne tik neįmanomas, bet ir pavojingas. Kiekvienais metais urvai susiformuoja skirtingai – kai kurie visai neiškyla, o kiti tampa dar įspūdingesni nei anksčiau. Tai reiškia, kad kiekvienas vizitas į ledo urvą – vienkartinė patirtis, kurios neįmanoma pakartoti tiksliai taip pat.
Ledynų urvai dažniausiai randami Vatnajökull ledyno regione – tai didžiausias ledynas Europoje. Norint patekti į urvus, būtina keliauti su licencijuotu gidu – tai ne tik saugumo reikalavimas, bet ir galimybė sužinoti daugiau apie jų susidarymo procesus bei aplinką. Gidai taip pat aprūpina specialia įranga: šalmais, batų apkaustais, kartais – virvėmis ar ledkirčiais.
Keliautojams svarbu tinkamai pasiruošti – ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Patekimas į kai kuriuos urvus reikalauja ėjimo per sniegą, nelygią dangą ar net trumpų kopimų. Tačiau įspūdis atperka viską – tai viena iš tų patirčių, kuri lieka visam gyvenimui.
9. Islandų kalba beveik nepasikeitė nuo vikingų laikų
Islandų kalba – tai gyvas istorijos paminklas, kuris išlaikė ne tik savo gramatinę struktūrą, bet ir didžiąją dalį žodyno nuo senosios nordų (vikingų) kalbos laikų. Daugelis lingvistų ir istorikų tai vadina kalbine laiko kapsule – ši kalba mažai keitėsi per daugiau nei tūkstantmetį ir tebėra viena archajiškiausių gyvųjų kalbų Europoje.
Skirtingai nei dauguma kalbų, kurios natūraliai keičiasi ir priima daugybę skolinių, islandų kalba sąmoningai saugo savo autentiškumą. Kai atsiranda nauji technologijų ar kultūros reiškiniai, islandai ne skolinasi žodžius iš kitų kalbų, o sukuria naujus žodžius, naudodami savo šaknis. Pavyzdžiui:
- Kompiuteris – tölva, sudurtinis žodis iš „skaičiuoti“ (telja) ir „pranašė“ (völva).
- Sraigtasparnis – þyrla, kilęs iš žodžio „sukti“.
- Internetas – netið, reikšmingai skambantis „tinklas“.
„Mus labiausiai nustebino, kad net žodis „email“ turi islandišką atitikmenį. Tai tauta, kuri net ir moderniame pasaulyje neatsisako savo šaknų.“
– Nikolė, keliautoja iš Estijos
Šis kalbos konservatyvumas yra toks stiprus, kad šiuolaikiniai islandai dar gali skaityti viduramžių tekstus (sagas, poemas) originalo kalba. Tokia situacija būtų tarsi šiuolaikinis lietuvis skaitytų XIV a. metraštį be vertimo – įspūdinga, bet beveik neįmanoma.
Tai taip pat reiškia, kad islandų kalba turi labai sudėtingą gramatiką. Ji pasižymi keturiomis linksnių sistemomis, stipriu laikų vartojimu bei sudėtinga žodžių daryba. Todėl daugeliui užsieniečių jos mokymasis yra tikras iššūkis. Tačiau vietiniai vertina, kai turistai pabando pasakyti net kelis paprastus žodžius islandiškai – tai rodo pagarbą jų kultūrai.
Keliautojams verta žinoti, kad nors didžioji dauguma islandų puikiai kalba angliškai, jie labai brangina savo kalbą. Šalyje net veikia Islandų kalbos komitetas, kuris reguliariai svarsto naujus žodžius ir jų tinkamumą, taip saugodamas kalbos vientisumą.
10. Islandai turi savitą humoro jausmą ir vardų įstatymus
Islandai garsėja ne tik savo santūriu, šiaurietišku būdu, bet ir labai specifiniu humoro jausmu, kuris dažnai balansuoja tarp absurdo ir švelnaus saviironijos. Jie mėgsta juokauti apie savo mažą šalies dydį, nenuspėjamą orą, izoliaciją bei net apie pačius save – „mes esame 370 tūkst. žmonių šeima“ – tokio pobūdžio posakiai dažnai skamba tiek tarp vietinių, tiek socialiniuose tinkluose.
Humoras atsiskleidžia ir kasdieniame gyvenime: oficialiose reklamose, viešuose pranešimuose ar net oro linijų stiuardesių paskelbimuose. Tai subtilus būdas parodyti artumą, atsipalaidavimą ir išlaikyti lengvą toną net sudėtingose situacijose. Pavyzdžiui, kai šalį užklumpa pūga ar ugnikalnio išsiveržimas – juokai apie „dar vieną tipinę dieną Islandijoje“ plinta sparčiau nei naujienos.
Tačiau dar daugiau nustebimo turistams kelia Islandijos vardų sistema, kuri smarkiai skiriasi nuo įprastų vakarietiškų normų. Islandijoje nėra pavardžių tokia forma, kokią žinome – vietoj to naudojama patroniminė (arba rečiau – matroniminė) sistema. Tai reiškia, kad vaiko „pavardė“ sudaroma iš tėvo (ar motinos) vardo, prie kurio pridedamas galūnė:
- Jei tėvas vardu Jón, jo sūnaus pavardė bus Jónsson (Jóno sūnus), o dukros – Jónsdóttir (Jóno duktė).
- Tai reiškia, kad šeimos nariai dažnai turi skirtingas „pavardes“.
„Bandžiau surasti islandišką pavardę, bet visi rodė skirtingus vardus – galiausiai supratau, kad ten pavardžių paprasčiausiai nėra!“
– Marek, keliautojas iš Lenkijos
Dar viena įdomybė – griežtas vardų registras. Islandijoje negalima vaikui duoti bet kokio vardo. Šalyje veikia specialus Vardų komitetas, kuris tvirtina naujus vardus pagal gramatines, kultūrines ir fonetines taisykles. Vardas turi atitikti islandų kalbos struktūrą, negali būti per ilgas ar sunkiai ištariamas, o jo galūnė turi būti suderinama su kalbos linksniavimu.
Tai reiškia, kad kai kurie tarptautiniai vardai (pvz., Kevin, Zoe, ar Britney) gali būti atmesti. Tačiau tai daroma ne dėl konservatyvumo, o siekiant išsaugoti kalbos vientisumą ir kultūrinį identitetą.
Turistai, pastebėję telefonų knygoje žmones vardu „Björn Björnsson“ ar „Guðrún Jónsdóttir“, dažnai nustemba – bet vietiniams tai visiškai natūralu. Tiesa, ši sistema kartais kelia painiavą šiuolaikiniuose registruose ar oro uostų apsaugos punktuose, tačiau islandai tuo didžiuojasi ir jos nekeičia.
DUK – Dažniausiai užduodami klausimai apie Islandiją
Ar Islandijoje tikrai nėra uodų?
Taip, Islandijoje nėra uodų – nei vasarą, nei kitu metų laiku. Šį reiškinį lemia unikalus klimatas ir dažni atšilimo–užšalimo ciklai, kurie neleidžia uodų lervoms išgyventi. Tai viena iš priežasčių, kodėl Islandija laikoma patogia šalimi stovyklavimui ir gamtos pažinimui be vabzdžių keliamo diskomforto.
Kodėl Islandijoje beveik nėra miškų?
Istoriškai miškai buvo iškirsti atvykus pirmiesiems vikingams. Dėl nederlingo dirvožemio, gyvulininkystės (ypač avių ganymo) ir klimato sąlygų miškai nesugebėjo atsinaujinti. Šiandien vykdomi atsodinimo projektai, tačiau miškai vis dar dengia labai mažą teritorijos dalį – apie 1–2 %.
Ar ledynų urvus galima lankyti visus metus?
Ne, ledynų urvus galima lankyti tik žiemos sezonu – nuo lapkričio iki kovo. Vasarą ledas tampa nestabilus ir lankymas tampa per daug pavojingas. Be to, urvai kasmet susiformuoja vis kitoje vietoje, tad kiekviena kelionė į juos yra unikali.
Ar saugu keliauti vienam/ai po Islandiją?
Taip, Islandija yra viena saugiausių šalių pasaulyje. Nusikalstamumo lygis čia labai žemas, o vietiniai gyventojai – draugiški ir paslaugūs. Vienintelis tikras pavojus – gamta: stiprūs vėjai, greitai besikeičiantis oras ar slidūs keliai. Visada rekomenduojama stebėti orų prognozes ir laikytis saugumo taisyklių.
Ar galima savarankiškai maudytis karštosiose versmėse?
Taip, bet tik tose vietose, kurios yra pritaikytos lankytojams. Kai kurios natūralios versmės yra per karštos arba pavojingos dėl sieros garų. Rekomenduojama naudotis pažymėtomis ir prižiūrimomis vietomis (pvz., Blue Lagoon, Secret Lagoon, Reykjadalur). Prieš maudantis visuomet būtina nusiprausti duše – tai griežta, bet įprasta Islandijos taisyklė.
Ar turistai gali naudotis Íslendingabók (Islandų genealogijos) sistema?
Ne, sistema skirta tik Islandijos piliečiams. Tačiau apie ją dažnai pasakojama ekskursijų metu, o kai kurie gidai net parodo, kaip ji veikia. Tai puiki proga sužinoti apie islandų giminystės tradicijas ir kultūrinį paveldą.
Lentelė: Kada lankyti kuriuos objektus Islandijoje?
| Objektas | Kada geriausia lankyti | Ar reikia gido? | Pastabos dėl saugumo / patarimai |
| Vatnajökull ledynas | Gegužė–rugsėjis | Ne (pagrindinė zona) | Gera avalynė, apsauga nuo vėjo |
| Ledynų urvai | Lapkritis–kovas | Taip, būtinas | Urvai kasmet skiriasi, lankytini tik žiemą |
| Eyjafjallajökull ugnikalnis | Visus metus | Rekomenduojama | Galima pamatyti iš tolo; ekskursijos su 4×4 transportu |
| Blue Lagoon | Visus metus | Ne | Reikia rezervacijos, šiltas vanduo net žiemą |
| Secret Lagoon | Visus metus | Ne | Mažiau turistų, puikus vakarinis apsilankymas |
| Reykjadalur karštosios upės | Birželis–rugsėjis | Ne | Reikia žygio pėsčiomis (apie 1 val. į vieną pusę) |
| Álftanes (elfų vieta) | Visus metus | Ne | Gali būti privačios teritorijos – gerbk ženklus |
| Reikjavikas (kultūriniai objektai) | Visus metus | Ne | Puiki vieta net trumpam apsilankymui ar ilgam vakarui |
| Myvatn ežeras ir geoterminės zonos | Birželis–rugsėjis | Ne | Daug ugnikalninės veiklos, puikūs SPA centrai |
| Þjóðskrá Íslands (vardų registras) | Visus metus | Ne (informacinis) | Galima aplankyti ar sužinoti internetu |