Savarankiška kelionė į Islandiją: ką svarbu žinoti, kaip pasiruošti

Islandija yra viena įspūdingiausių krypčių savarankiškai kelionei. Čia keliautojus traukia kriokliai, ledynai, juodojo smėlio paplūdimiai, geoterminiai baseinai, lavos laukai ir šiaurės pašvaistė. Vis dėlto tai nėra kryptis, kurioje pakanka nusipirkti bilietus ir susidėti kelis vasarinius drabužius.

į Islandiją reikalauja gero pasiruošimo, nes kelionės planą dažnai keičia oras, kelių sąlygos ir dideli atstumai. Todėl prieš išvykstant svarbu apgalvoti maršrutą, automobilio nuomą, nakvynes, aprangą, biudžetą ir atsarginį planą.

Pasiruošimas kelionei į Islandiją

Kelionę į Islandiją verta pradėti planuoti nuo sezono ir kelionės trukmės. Nuo to priklausys, kokį maršrutą galėsite rinktis, kokio automobilio reikės ir kiek iš anksto verta rezervuoti nakvynes. Vasarą keliauti paprasčiau, tačiau kainos būna didesnės, o žiemą reikia daugiau atsargumo dėl oro ir kelių sąlygų.

Svarbiausia Islandijoje neperkrauti kelionės plano. Geriau suplanuoti mažiau lankytinų vietų, bet turėti daugiau laiko sustojimams, poilsiui ir galimiems pokyčiams. Tai ypač svarbu keliaujant savarankiškai, kai už sprendimus kelyje atsakote patys.

Orai ir kelių sąlygos

Islandijos oras gali pasikeisti kelis kartus per dieną. Net vasarą čia gali būti vėsu, lietinga ir labai vėjuota, todėl kelionei būtina ruoštis ne pagal kalendorių, o pagal realias sąlygas. Neperšlampama striukė, šilti sluoksniai ir patogi avalynė turėtų būti kiekvieno keliautojo bagaže.

Kelių sąlygos taip pat turi didelę įtaką kelionės planui. Kai kurie keliai gali būti uždaromi dėl sniego, audrų, potvynių ar prasto matomumo. Dėl to prieš kiekvieną ilgesnį važiavimą verta patikrinti orų prognozę ir kelių būklę, o maršrute palikti laiko rezervą.

Savarankiškos kelionės iššūkiai

Didžiausias savarankiškos kelionės privalumas yra laisvė. Galite sustoti prie patikusių vietų, keisti planą pagal orą, ilgiau pabūti gamtoje ir keliauti savo tempu. Tai ypač tinka tiems, kurie nori daugiau lankstumo nei organizuotoje kelionėje.

Tačiau savarankiška kelionė reikalauja ir atsakomybės. Reikia patiems pasirūpinti automobiliu, nakvynėmis, draudimu, biudžetu ir saugumu kelyje. Jei keliaujate žiemą, maršrutą verta planuoti atsargiau. 

Geriausias laikas keliauti į Islandiją

Geriausias laikas kelionei į Islandiją priklauso nuo to, kokios patirties tikitės. Vasarą keliauti lengviausia, nes dienos ilgos, daugiau kelių atvira, o vairavimo sąlygos paprastesnės. Tai patogiausias metas pirmai savarankiškai kelionei.

Ruduo ir pavasaris tinka ramesnei kelionei, kai turistų mažiau, tačiau orai jau būna permainingesni. Žiema labiausiai vilioja šiaurės pašvaiste ir snieguotais vaizdais, bet tai sudėtingiausias metas vairuoti savarankiškai.

SezonasPrivalumaiĮ ką atkreipti dėmesį
Ilgos dienos, lengvesnis vairavimas, daugiau atvirų keliųDidesnės kainos ir daugiau turistų
RuduoMažiau turistų, galimybė pamatyti pašvaistęPermainingi orai, trumpėjančios dienos
ŽiemaŠiaurės pašvaistė, ledo urvai, snieguoti vaizdaiSlidūs keliai, trumpos dienos, galimos audros
PavasarisMažiau keliautojų, ilgėjančios dienosKai kurios vietos dar gali būti sunkiau pasiekiamos

Vasara

Vasara yra patogiausias metas keliauti po Islandiją pirmą kartą. Dienos labai ilgos, todėl lengviau planuoti maršrutą, daugiau laiko lieka sustojimams ir lankytinoms vietoms.

Pagrindinis vasaros minusas yra didesnės kainos. Automobilį ir nakvynę verta rezervuoti iš anksto, nes populiariausios vietos greitai užsipildo.

Ruduo ir pavasaris

Ruduo ir pavasaris tinka keliautojams, kurie nori mažesnių turistų srautų ir ramesnės atmosferos. Rudenį taip pat prasideda šiaurės pašvaistės sezonas, todėl tai geras metas gamtos ir pašvaistės deriniui.

Šiais sezonais maršrutą reikia planuoti lanksčiau. Oras gali greitai keistis, todėl geriau rinktis trumpesnius dienos atstumus ir turėti atsarginių sustojimų.

Žiema

Žiema Islandijoje labai graži, bet reikalaujanti daugiau atsargumo. Šiuo metu galima pamatyti šiaurės pašvaistę, ledo urvus ir snieguotus kraštovaizdžius, tačiau dienos trumpos, o keliai gali būti slidūs.

Žiemą verta laikytis paprastesnio maršruto ir neplanuoti ilgų kasdienių važiavimų. Prieš išvykstant būtina tikrinti orus, kelių būklę ir saugumo pranešimus.

Svarbiausia renkantis sezoną:

  • pirmai kelionei patogiausia vasara;
  • pašvaistei geriausiai tinka ruduo, žiema ir ankstyvas pavasaris;
  • žiemą reikalingas lankstesnis ir atsargesnis maršrutas;
  • pigiau dažnai keliaujama ne sezono metu, bet sąlygos būna sudėtingesnės.

Kelionės trukmė ir maršrutas

Kelionės trukmę Islandijoje verta rinktis pagal sezoną ir norimą tempą. Nors sala žemėlapyje neatrodo labai didelė, atstumai tarp vietų, oro sąlygos ir dažni sustojimai kelionę gerokai pailgina. Pirmai savarankiškai kelionei dažniausiai pakanka 5–7 dienų.

Jeigu turite tik kelias dienas, geriau rinktis trumpą maršrutą aplink Reikjaviką, Auksinį ratą ir pietinės pakrantės pradžią. Jei kelionei galite skirti 8–10 dienų, jau galima planuoti platesnį maršrutą arba kelionę žiediniu keliu aplink salą.

3–4 dienų kelionė

Trumpa 3–4 dienų kelionė tinka pirmai pažinčiai su Islandija. Tokiu atveju verta susitelkti į Reikjaviką, Auksinį ratą, vieną geoterminį baseiną ir kelias pietinės pakrantės vietas.

Per tokį laiką nereikėtų bandyti apvažiuoti didelės salos dalies. Geriau rinktis trumpesnį maršrutą, mažiau sustojimų ir patogias nakvynės vietas.

5–7 dienų kelionė

5–7 dienos yra vienas geriausių pasirinkimų pirmai savarankiškai kelionei į Islandiją. Per šį laiką galima aplankyti Reikjaviką, Auksinį ratą, pietinę pakrantę, krioklius, juodojo smėlio paplūdimius ir ledynų lagūną.

Tokiai kelionei verta rinktis vieną pagrindinę kryptį, o ne bandyti apvažiuoti visą salą. Taip maršrutas bus ramesnis, saugesnis ir mažiau priklausomas nuo netikėtų oro pokyčių.

8–10 dienų kelionė

8–10 dienų kelionė leidžia pamatyti daugiau Islandijos regionų. Geromis sąlygomis galima planuoti žiedinį kelią aplink salą arba rinktis platesnį maršrutą per pietinę pakrantę, rytų fiordus ir šiaurinę Islandiją.

Tokiai kelionei svarbu neperkrauti dienos plano. Ilgesni atstumai greitai išvargina, todėl nakvynes verta rinktis pagal realų važiavimo laiką, o ne tik pagal atstumą žemėlapyje.

Automobilio nuoma Islandijoje

Automobilis yra patogiausias būdas keliauti po Islandiją savarankiškai. Jis leidžia laisvai keisti maršrutą, sustoti prie mažesnių lankytinų vietų ir keliauti savo tempu. Be automobilio galima rinktis organizuotas išvykas, tačiau tada kelionė bus mažiau lanksti.

Renkantis automobilį svarbu įvertinti sezoną, maršrutą ir kelių sąlygas. Vasarą pagrindiniams keliams dažnai pakanka paprasto automobilio, tačiau žiemą arba keliaujant į atokesnes vietas verta rinktis 4×4.

Paprastas automobilis ir 4×4

Paprastas automobilis tinka keliaujant pagrindiniais keliais, ypač vasarą. Jis dažniausiai yra pigesnis, todėl tinka maršrutams po Reikjaviką, Auksinį ratą ir pietinę pakrantę.

4×4 automobilis suteikia daugiau saugumo ir lankstumo, ypač keliaujant žiemą, rudenį ar pavasarį. Vis dėlto net ir su 4×4 automobiliu būtina laikytis kelių taisyklių, tikrinti orus ir nevažiuoti uždarytais keliais.

F keliai ir vairavimas žiemą

F keliai yra kalnų keliai, vedantys į Islandijos aukštumas. Jais galima važiuoti tik su tam tinkamu 4×4 automobiliu ir tik tada, kai keliai oficialiai atidaryti. Jei nuomos sąlygose draudžiama važiuoti F keliais, to daryti negalima.

Žiemą vairavimas Islandijoje reikalauja daugiau atsargumo. Keliai gali būti slidūs, matomumas prastas, o dėl sniego ar audrų kai kurie maršrutai gali būti uždaromi. Tokiu metu geriau rinktis trumpesnius dienos atstumus ir dažniau tikrinti kelių būklę.

Automobilio draudimas

Nuomojantis automobilį verta atidžiai peržiūrėti draudimo sąlygas. Islandijoje dažnai siūloma papildoma apsauga nuo žvyro, smėlio, pelenų, stiklo ar padangų pažeidimų. Koks reikalingas, priklauso nuo sezono ir maršruto.

Prieš išvažiuojant iš nuomos punkto verta nufotografuoti automobilį, patikrinti kuro politiką, leidžiamus kelius ir draudimo išimtis. Tai padeda išvengti ginčų ir netikėtų išlaidų grąžinant automobilį.

Prieš nuomojantis automobilį verta patikrinti:

  • ar pasirinktas automobilis tinka planuojamam maršrutui;
  • ar leidžiama važiuoti žvyrkeliais ir F keliais;
  • kokie pažeidimai neįtraukti į draudimą;
  • ar į kainą įtraukti papildomi vairuotojai;
  • kokia kuro grąžinimo politika.

Kelionės biudžetas

Islandija yra brangi kelionių kryptis, todėl biudžetą verta susiplanuoti dar prieš išvykstant. Daugiausia kainuoja skrydžiai, automobilio nuoma, degalai, ir maistas. Papildomai reikėtų įvertinti kelionės draudimą, parkavimą, geoterminius baseinus ir mokamas pramogas.

Kainos labai priklauso nuo sezono. Vasarą automobiliai ir nakvynės dažniausiai brangesni, todėl rezervuoti verta kuo anksčiau. Ne sezono metu galima sutaupyti, tačiau reikėtų įvertinti, kad kelionės sąlygos gali būti sudėtingesnės dėl oro, trumpesnių dienų ir kelių būklės.

Pagrindinės išlaidos

Didžiausią biudžeto dalį dažniausiai sudaro automobilio nuoma ir nakvynė. Jei keliaujate keliese, šias išlaidas galima pasidalinti, todėl savarankiška kelionė į Islandiją tampa ekonomiškesnė. Vis dėlto nereikėtų rinktis vien pigiausio varianto, neįvertinus vietos, draudimo sąlygų ar automobilio tinkamumo maršrutui.

Maistas Islandijoje taip pat nepigus, ypač valgant kavinėse ar restoranuose. Norint sumažinti išlaidas, verta rinktis nakvynes su virtuve ir dalį maisto gamintis patiems. Tai ypač patogu ilgesnėje kelionėje, kai kasdienis valgymas mieste gali stipriai padidinti bendrą biudžetą.

Taupymo patarimai

Sutaupyti Islandijoje galima planuojant iš anksto. Didžiausią skirtumą dažniausiai padaro ankstyvos automobilio ir nakvynės rezervacijos, kelionė ne pačiu brangiausiu sezonu ir paprastesni apgyvendinimo variantai su galimybe gamintis maistą.

Svarbu taupyti protingai. Nereikėtų atsisakyti kelionės draudimo, rinktis netinkamo automobilio ar planuoti per ilgų dienos atstumų vien tam, kad sumažintumėte išlaidas. Islandijoje saugumas ir lankstumas dažnai yra svarbesni už mažiausią kainą.

Daiktai ir apranga kelionei

Į Islandiją reikėtų ruoštis taip, lyg per vieną dieną galėtumėte patirti kelis metų laikus. Net vasarą čia gali būti vėsu, lietinga ir vėjuota, todėl svarbiausia rinktis sluoksniuotą aprangą. Taip bus lengviau prisitaikyti prie skirtingų sąlygų kelionės metu.

Patogiausia turėti šiltą apatinį sluoksnį, megztinį ar flisą, neperšlampamą striukę ir patogias kelnes. Avalynė taip pat labai svarbi, nes prie krioklių, paplūdimių ar ledynų takai gali būti šlapi, slidūs ir nelygūs.

Apranga ir avalynė

Kelionei po Islandiją geriausia rinktis praktišką, patogią ir nuo vėjo bei lietaus saugančią aprangą. Net jei neplanuojate sudėtingų žygių, lauke praleisite daug laiko, todėl drabužiai turi būti tinkami permainingam orui.

Avalynei verta skirti daugiau dėmesio. Patogiausias pasirinkimas yra neperšlampami batai su geru padu. Jie pravers vaikštant prie krioklių, juodojo smėlio paplūdimiuose, žvyrkeliuose ar trumpuose gamtos takuose.

Dokumentai ir technika

Prieš kelionę verta pasiruošti asmens dokumentą, vairuotojo pažymėjimą, kelionės draudimą, automobilio nuomos patvirtinimą ir nakvynės rezervacijas. Patogu turėti skaitmenines kopijas telefone ir atsarginę kopiją el. pašte.

Iš technikos labiausiai praverčia telefonas su navigacija, išorinė baterija, automobilinis įkroviklis ir atsisiųsti žemėlapiai. Jei planuojate daug fotografuoti, verta pasirūpinti pakankama atmintimi ir apsauga nuo lietaus ar stipraus vėjo.

Lankytinos vietos pirmos kelionės metu

Pirmai kelionei po Islandiją verta rinktis vietas, kurios lengvai pasiekiamos ir leidžia pamatyti skirtingą šalies gamtą. Dažniausiai keliautojai pradeda nuo Reikjaviko, Auksinio rato ir pietinės pakrantės, nes šie maršrutai yra patogūs ir nereikalauja sudėtingo planavimo.

Svarbu neperkrauti kelionės plano. Islandijoje geriau aplankyti mažiau vietų, bet turėti pakankamai laiko sustojimams, pasivaikščiojimams ir oro pokyčiams.

Reikjavikas ir Auksinis ratas

Reikjavikas tinka kelionės pradžiai arba pabaigai. Čia galima pasivaikščioti po miesto centrą, aplankyti Hallgrímskirkja bažnyčią, uosto rajoną, kavines, muziejus ar geoterminius baseinus.

Auksinis ratas yra vienas populiariausių maršrutų Islandijoje. Jame dažniausiai aplankomas Þingvellir nacionalinis parkas, Geysir geoterminė zona ir Gullfoss krioklys. Šį maršrutą patogu įveikti per vieną dieną iš Reikjaviko.

Pietinė pakrantė

Pietinė pakrantė yra viena įspūdingiausių ir patogiausių krypčių pirmai savarankiškai kelionei. Čia galima pamatyti Seljalandsfoss ir Skógafoss krioklius, Reynisfjara juodojo smėlio paplūdimį, Vík miestelį ir plačius pakrantės kraštovaizdžius.

Šiai kelionės daliai verta skirti pakankamai laiko, nes sustojimų pakeliui bus daug. Net jei atstumas žemėlapyje atrodo nedidelis, realybėje kelionė užtrunka ilgiau dėl vaizdingų vietų ir oro sąlygų.

Ledynai, paplūdimiai ir geoterminiai baseinai

Ledynai ir ledynų lagūnos yra vieni įsimintiniausių Islandijos vaizdų. Jei kelionės trukmė leidžia, verta pasiekti Jökulsárlón ledynų lagūną arba Skaftafell apylinkes, tačiau šias vietas geriau planuoti ne kaip trumpą sustojimą, o kaip atskirą maršruto dalį.

Geoterminiai baseinai puikiai tinka poilsiui po aktyvios dienos. Galima rinktis žinomas vietas, tokias kaip Blue Lagoon ar Sky Lagoon, arba mažesnius vietinius baseinus, kurie dažnai būna ramesni ir pigesni.

Saugumas keliaujant po Islandiją

Saugumas Islandijoje labai priklauso nuo oro, kelių būklės ir atsakingo elgesio gamtoje. Net populiarios gali būti pavojingos, jei pučia stiprus vėjas, slidu arba keliautojai nepaiso įspėjamųjų ženklų.

Ypač atsargiai reikėtų elgtis prie krioklių, ledynų, uolėtų pakrančių ir juodojo smėlio paplūdimių. Islandijos gamta atrodo įspūdingai, tačiau ji nėra pritaikyta neatsargiam elgesiui, todėl svarbu laikytis pažymėtų takų ir neperžengti saugumo ribų.

Gamtos pavojai

Viena dažniausių klaidų Islandijoje yra per didelis pasitikėjimas savimi. Stiprus vėjas, slidūs takai, bangos, ledas ar staigūs oro pokyčiai gali kelti pavojų net trumpų sustojimų metu.

Prie Reynisfjara juodojo smėlio paplūdimio ypač svarbu laikytis atstumo nuo vandens, nes bangos gali būti labai pavojingos. Prie ledynų ir ledo urvų geriausia lankytis tik su patyrusiais gidais, jei vieta nėra pritaikyta savarankiškam lankymui.

Naudingos svetainės ir programėlės

Planuojant kelionę po Islandiją verta naudotis oficialiais informacijos šaltiniais. Jie padeda įvertinti orus, kelių būklę, saugumo įspėjimus ir galimus maršruto pakeitimus.

Naudingiausi šaltiniai keliautojams yra Vedur orų prognozėms, Road.is kelių būklei ir SafeTravel saugumo informacijai. Šias svetaines verta tikrinti ne tik prieš kelionę, bet ir kiekvieną dieną kelionės metu.

Keliautojų patirtys ir dažniausios klaidos

Keliautojai dažnai pastebi, kad Islandijoje svarbiausia ne pamatyti kuo daugiau, o keliauti lėčiau. Dažniausia klaida yra per ilgas dienos maršrutas, nes orai, vėjas, sustojimai ir kelio sąlygos kelionę dažnai prailgina.

Savarankiškoje kelionėje verta palikti daugiau laiko netikėtumams. Taip kelionė tampa ramesnė, saugesnė ir leidžia geriau mėgautis gamta, o ne tik skubėti nuo vienos vietos prie kitos.

„Geriausi sustojimai Islandijoje buvo tie, kurių net nebuvome įtraukę į planą. Tiesiog pamatėme gražią vietą pakelėje ir sustojome“, – pasakoja keliautoja, Islandijoje keliavusi 7 dienas automobiliu.

„Žemėlapyje viskas atrodė arti, bet dėl vėjo, lietaus ir sustojimų važiavome daug ilgiau nei tikėjomės“, – teigia keliautojas, rinkęsis maršrutą pietine Islandijos pakrante.

„Kitą kartą planuočiau mažiau vietų ir daugiau laiko kiekvienoje iš jų. Islandijoje norisi ne skubėti, o stebėti gamtą“, – dalijasi keliautojų pora po savarankiškos kelionės aplink Islandiją.

Savarankiškos kelionės vertė

Savarankiška kelionė į Islandiją tinka keliautojams, kurie nori laisvės, gamtos ir lankstaus kelionės tempo. Automobilis leidžia sustoti vaizdingose vietose, keisti maršrutą pagal situaciją ir aplankyti daugiau skirtingų Islandijos kampelių.

Tokiai kelionei svarbiausia pasiruošti realistiškai: pasirinkti tinkamą sezoną, suplanuoti neperkrautą maršrutą, pasirūpinti draudimu, patogia apranga ir tinkamu automobiliu. Islandijoje geriau keliauti lėčiau, bet saugiau ir kokybiškiau.

DUK (dažniausiai užduodami klausimai)

Kiek dienų reikia kelionei į Islandiją?

Pirmai kelionei dažniausiai pakanka 5–7 dienų. Trumpai pažinčiai užtenka 3–4 dienų, o platesniam maršrutui geriau planuoti 8–10 dienų.

Kada geriausia keliauti į Islandiją?

Pirmai kelionei patogiausia vasara, nes dienos ilgos, o keliai lengviau pasiekiami. Žiema tinka pašvaistei ir ledo urvams, bet reikalauja daugiau atsargumo.

Ar Islandijoje būtina nuomotis automobilį?

Nebūtina, bet automobilis suteikia daugiausia laisvės. Be jo galima rinktis ekskursijas iš Reikjaviko, tačiau kelionė bus mažiau lanksti.

Kiek kainuoja savarankiška kelionė į Islandiją?

Kaina priklauso nuo sezono, automobilio, nakvynės ir maitinimosi. Daugiausia dažniausiai kainuoja automobilio nuoma, nakvynė, degalai ir maistas.

Ką būtina pasiimti į kelionę po Islandiją?

Svarbiausia turėti neperšlampamą striukę, šiltus sluoksnius, patogius batus, kelionės draudimą, vairuotojo pažymėjimą ir telefono įkrovimo priemones.