TOP 10 lankytinų vietų Islandijoje

Islandija – viena tų šalių, kur pagrindinės lankytinos vietos dažniausiai yra ne miestuose, o gamtoje. Kriokliai, ledynai, geizeriai, juodojo smėlio paplūdimiai, lavos laukai ir spalvingos aukštikalnės leidžia per vieną kelionę pamatyti labai skirtingus kraštovaizdžius. Nemažai garsiausių vietų galima pasiekti važiuojant Auksiniu ratu ir pietine pakrante, tačiau keliaujant ilgiau verta skirti laiko ir Snæfellsnes pusiasaliui bei šiaurinei Islandijai.

Pirmai kelionei nebūtina bandyti apvažiuoti visos salos. Turint 5–7 dienas galima susitelkti į pietinę Islandiją ir Auksinį ratą, o ilgesnė kelionė leidžia į maršrutą įtraukti Mývatn, Dettifoss ir kitas Ring Road apylinkes. Landmannalaugar jau reikalauja daugiau pasiruošimo, nes Islandijos aukštikalnių keliai yra sezoniniai, o daliai jų būtinas tinkamas visais ratais varomas automobilis.

1. Auksinis ratas – Þingvellir, Geysir ir Gullfoss

Auksinis ratas yra vienas populiariausių maršrutų Islandijoje ir geras pasirinkimas pirmąją pažinties su šalimi dieną. Trys pagrindinės jo vietos – Þingvellir nacionalinis parkas, Geysir geoterminė teritorija ir Gullfoss krioklys. Visas jas galima aplankyti per vieną dieną iš Reikjaviko, tačiau verta palikti laiko trumpiems pasivaikščiojimams, o ne kiekvienoje vietoje sustoti tik kelioms minutėms.

Þingvellir išsiskiria ir gamta, ir istorija – tai pirmasis Islandijos nacionalinis parkas, o jo teritorija įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Geysir geoterminėje zonoje galima stebėti aktyvų Strokkur geizerį, o Gullfoss vanduo dviem pakopomis krinta į Hvítá upės tarpeklį. Šios trys vietos gerai parodo Islandijos geologiją dar nepradėjus ilgesnės kelionės aplink salą.

Trys pagrindinės Auksinio rato stotelės

Þingvellir verta skirti daugiau laiko pasivaikščiojimui tarp uolų ir apžvalgos vietų, o Geysir teritorijoje dažniausiai ilgai laukti nereikia, nes aktyvusis Strokkur išsiveržia reguliariai. Gullfoss geriausiai atsiskleidžia nuo skirtingų apžvalgos aikštelių, todėl prie krioklio verta nusileisti ir į žemesnį taką, kai jis atidarytas. Žiemą dalis takų gali būti slidi ar uždaroma, todėl sąlygas reikėtų vertinti pagal konkrečią dieną.

2. Seljalandsfoss – krioklys, už kurio galima praeiti

Seljalandsfoss yra maždaug 60 metrų aukščio krioklys pietinėje Islandijos pakrantėje ir viena patogiausiai pasiekiamų stotelių važiuojant 1-uoju keliu. Didžiausias jo išskirtinumas – takas, vedantis už krintančio vandens, todėl krioklį galima pamatyti ne tik iš priekio. Einant šiuo taku beveik neįmanoma likti sausam, tad neperšlampama striukė čia naudingesnė už skėtį.

Žiemą arba esant apledėjimui takas už krioklio gali būti uždaromas, nes nuo uolų krentantis ledas ir slidus paviršius kelia realų pavojų. Uždarymų nereikėtų ignoruoti vien dėl nuotraukos – Seljalandsfoss puikiai matomas ir iš priekinės apžvalgos dalies. Netoliese yra ir Gljúfrabúi krioklys, todėl turint papildomą pusvalandį verta pasivaikščioti iki jo.

3. Skógafoss – vienas įspūdingiausių Islandijos krioklių

Skógafoss yra dar vienas maždaug 60 metrų aukščio pietinės Islandijos krioklys, tačiau jo charakteris visai kitoks nei Seljalandsfoss. Vandens siena čia gerokai platesnė, o prie krioklio apačios galima prieiti gana arti ir pajusti stiprią vandens dulksną. Saulėtą dieną joje neretai susidaro vaivorykštė, todėl Skógafoss tapo viena dažniausiai fotografuojamų pietinės pakrantės vietų.

Šalia krioklio įrengti laiptai į viršutinę apžvalgos aikštelę. Užlipus atsiveria vaizdas į krioklio kraštą ir pietinės Islandijos lygumas, o nuo čia prasideda ir ilgesni pėsčiųjų maršrutai. Skógafoss yra prie pat pagrindinio Ring Road kelio, todėl jį lengva derinti su Seljalandsfoss ir Reynisfjara tą pačią dieną.

4. Reynisfjara – garsusis juodojo smėlio paplūdimys

Reynisfjara netoli Vík išsiskiria juodu vulkaniniu smėliu, bazalto kolonomis, urvais ir iš vandenyno kylančiomis Reynisdrangar uolomis. Tamsi pakrantė kartu su Atlanto bangomis sukuria vieną ryškiausių Islandijos pajūrio kraštovaizdžių. Paplūdimys yra pietinės pakrantės maršrute, todėl iki jo nereikia važiuoti sudėtingais kalnų ar aukštikalnių keliais.

Reynisfjara kartu yra viena iš vietų, kur saugumo taisyklių reikia laikytis itin griežtai. Čia pasitaiko vadinamosios „sneaker waves“ – netikėtos bangos, kurios gali pasiekti daug toliau į krantą nei ankstesnės ir per kelias sekundes nusinešti žmogų į jūrą. Prie įėjimo veikia įspėjimų sistema: esant oranžiniam pavojui nuo vandens reikia laikytis bent 25 metrų atstumu, o esant raudonam signalui paplūdimys uždaromas ir jį galima stebėti tik iš nustatytos apžvalgos zonos.

5. Jökulsárlón ledyninė lagūna ir Diamond Beach

Jökulsárlón yra pietryčių Islandijoje, visai šalia pagrindinio Ring Road kelio. Į lagūną nuo Breiðamerkurjökull ledyno patenka dideli ledo luitai, kurie lėtai juda vandeniu link Atlanto vandenyno. Jökulsárlón pradėjo formuotis ledynui traukiantis XX amžiuje ir šiandien yra viena žinomiausių Vatnajökull apylinkių vietų.

Kitoje kelio pusėje yra Diamond Beach – juodo smėlio pakrantė, kurioje bangos išmeta iš lagūnos į vandenyną išplaukusius ledo gabalus. Vieną dieną paplūdimyje jų gali būti daug, kitą – gerokai mažiau, todėl vaizdas kiekvieno apsilankymo metu skiriasi. Jökulsárlón ir Diamond Beach yra praktiškai viena stotelė, tad abiem vietoms verta skirti bent valandą ar dvi, o vasarą galima rinktis ir plaukimą tarp ledkalnių.

6. Vatnajökull ir Skaftafell – ledynų ir žygių kraštas

Vatnajökull nacionalinis parkas užima apie 13 procentų Islandijos teritorijos ir apima didžiulę ledynų, ugnikalnių bei kalnų kraštovaizdžių dalį. Skaftafell yra viena patogiausių vietų su šiuo regionu susipažinti, nes ją lengva pasiekti 1-uoju keliu. Čia įrengta įvairaus sudėtingumo pėsčiųjų takų – nuo trumpų pasivaikščiojimų iki ilgesnių kalnų maršrutų.

Vienas paprastesnių pasirinkimų veda link Skaftafellsjökull ledyno, o kitas populiarus maršrutas – iki bazalto kolonomis apsupto Svartifoss krioklio. Norint eiti ant paties ledyno jau reikalinga speciali įranga ir patirtis, todėl daugumai keliautojų saugesnis pasirinkimas yra organizuotas žygis su profesionaliu gidu. Skaftafell lankomas visus metus, tačiau už vasaros sezono ribų oro ir takų sąlygos gali keistis labai greitai.

Žygiai prie ledyno ir ant ledyno

Pamatyti ledyną galima ir nesirenkant sudėtingo žygio – iki Skaftafellsjökull veda maždaug 4 kilometrų žiedinis maršrutas, kuriam nacionalinis parkas rekomenduoja skirti apie 1–1,5 valandos. Norintiems daugiau iššūkių Skaftafell siūlo ilgesnius takus į Morsárdalur ar Kristínartindar apylinkes. Maršrutą reikėtų rinktis pagal tą dieną esančias oro sąlygas, o ne vien pagal planą, sudarytą prieš kelionę.

7. Snæfellsnes pusiasalis ir Kirkjufell

Snæfellsnes pusiasalis yra vakarinėje Islandijos dalyje ir dažnai pasirenkamas, kai norisi per vieną dieną pamatyti kuo įvairesnių kraštovaizdžių. Čia yra vulkaninių laukų, uolėta Atlanto pakrantė, Snæfellsjökull nacionalinis parkas, nedidelės žvejų gyvenvietės ir vienas žinomiausių šalies kalnų – Kirkjufell. Dėl tokios įvairovės pusiasalis kartais vadinamas tarsi sumažinta Islandijos versija.

Kirkjufell prie Grundarfjörður iškyla 463 metrus ir ypač dažnai fotografuojamas kartu su netoliese esančiu Kirkjufellsfoss kriokliu. Į patį kalną kopti be patirties nereikėtų – jo šlaitai statūs ir pavojingi, o žiemą kopimas oficialiai draudžiamas. Daugumai keliautojų geriausi Kirkjufell vaizdai atsiveria nuo saugių apžvalgos vietų prie krioklio, todėl kopimas į viršūnę visai nebūtinas.

8. Mývatn ežeras ir vulkaninės jo apylinkės

Mývatn šiaurinėje Islandijoje yra daug daugiau nei vien ežeras. Jo apylinkėse susitelkę vulkaniniai krateriai, lavos dariniai, geoterminės teritorijos ir šlapynės, todėl čia galima praleisti visą dieną važiuojant gana nedideliais atstumais. Pats Mývatn užima apie 37 km², jame yra dešimtys salų ir salelių, o vietovė ypač žinoma dėl turtingo vandens paukščių pasaulio.

Tarp įdomiausių stotelių yra Dimmuborgir lavos dariniai, Hverfjall krateris ir geoterminės vietovės aplink Krafla. Mývatn taip pat priklauso Diamond Circle maršrutui, kuriame galima sujungti ežero apylinkes, Dettifoss, Ásbyrgi ir Húsavík. Keliaujant visu Ring Road tai viena vietų, kuriai verta skirti ne trumpą sustojimą, o bent didesnę dienos dalį.

9. Dettifoss – galingas šiaurinės Islandijos krioklys

Dettifoss yra Jökulsá á Fjöllum upėje ir laikomas vienu galingiausių Europos krioklių. Jis yra apie 45 metrų aukščio ir 100 metrų pločio, o per krioklio kraštą vidutiniškai teka apie 200 kubinių metrų vandens per sekundę. Pilkai rudas ledyninis vanduo ir aplink esančios uolos čia sukuria visai kitokį vaizdą nei žali Skógafoss ar Seljalandsfoss šlaitai.

Prie Dettifoss galima privažiuoti iš abiejų upės pusių, tačiau keliai skiriasi. Vakarinėje pusėje esantis 862 kelias yra asfaltuotas, tačiau žiemą tam tikrais laikotarpiais neprižiūrimas, o rytinis 864 kelias yra žvyrkelis ir žiemą uždaromas. Netoliese yra ir mažesnis Selfoss krioklys, kurį galima pasiekti pėsčiomis nuo Dettifoss, todėl verta vienu apsilankymu pamatyti abu.

10. Landmannalaugar – spalvingos Islandijos aukštikalnės

Landmannalaugar yra viena spalvingiausių Islandijos vietų, kur riolito kalnai, juodi lavos laukai ir geoterminiai šaltiniai sukuria neįprastą aukštikalnių kraštovaizdį. Iš čia prasideda garsusis Laugavegur pėsčiųjų maršrutas į Þórsmörk, tačiau ir vienos dienos keliautojams netrūksta trumpesnių žygių. Populiarūs maršrutai veda į Bláhnúkur bei Brennisteinsalda apylinkes, iš kurių atsiveria geriausi spalvotų kalnų vaizdai.

2026 metų vasarą Landmannalaugar aplankęs keliautojas savo įspūdį apibūdino taip: „Nerealu. Įkopėme į Bláhnúkur ir jaučiausi tarsi kitoje planetoje.“ Tokia vieta nėra skirta spontaniškai išvykai įprastu automobiliu – Islandijos aukštikalnių keliai paprastai atsidaro tik vasarą, o F keliais leidžiama važiuoti tinkamais 4×4 automobiliais. Sąlygas būtina tikrinti prieš pat išvykstant, nes kelio pravažumas gali keistis dėl lietaus, sniego ir upių vandens lygio.

Islandijos vietos pagal sezoną ir pasiekiamumą

Didžioji dalis pietinės Islandijos objektų yra šalia asfaltuotų kelių ir tinkami kelionei įprastu automobiliu. Daugiau pasiruošimo reikia vykstant į aukštikalnes arba šiaurines vietas žiemą, nes kelių būklė Islandijoje gali pasikeisti per trumpą laiką. Prieš ilgesnes dienos išvykas verta patikrinti ne tik orų prognozę, bet ir oficialią kelių būklę.

Landmannalaugar labiausiai išsiskiria iš likusio dešimtuko. Safetravel nurodo, kad aukštikalnių F keliai paprastai būna uždaryti nuo maždaug rugsėjo vidurio iki birželio ar liepos, nors tikslios datos kasmet priklauso nuo sąlygų. Net ir vasarą ne visi 4×4 automobiliai tinka visiems F keliams, todėl automobilio nuomos sutartyje reikia patikrinti, kuriais keliais su juo leidžiama važiuoti.

Dar kelios vietos turint daugiau laiko

Jeigu po TOP 10 lieka laiko, pietinėje Islandijoje galima pridėti Dyrhólaey kyšulį, Vestrahorn kalną arba Fjaðrárgljúfur kanjoną. Važiuojant visu Ring Road verta sustoti prie Goðafoss, o rytinėje šalies dalyje – Stuðlagil kanjone. Šios vietos gerai papildo pagrindinį maršrutą, tačiau jų neverta įtraukti vien tam, kad kelionės planas turėtų kuo daugiau sustojimų.

Reikjavikui taip pat verta palikti bent kelias valandas, ypač kelionės pradžioje arba pabaigoje. Islandijos sostinė suteikia visai kitokią patirtį nei gamtos objektai, tačiau trumpesnėje kelionėje vien dėl jos atsisakyti Jökulsárlón, pietinės pakrantės ar Auksinio rato nereikėtų. Daugeliui pirmą kartą atvykstančių keliautojų būtent Islandijos gamta tampa pagrindine kelionės priežastimi.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai