Kelionė į Norvegiją automobiliu – tai ne tik patogus būdas pasiekti vieną gražiausių Europos šalių, bet ir unikali galimybė pažinti ją tikrą, žalią, laukinę. Važiuodami savo tempu, galite sustoti ten, kur širdis geidžia: šalia fiordo, ant kalnų serpantinų, atokioje žvejų gyvenvietėje ar tiesiog pamiškėje, kur tylą drums tik krioklio šniokštimas. Tokia kelionė leidžia pajusti tikrąją kelionių prasmę – nepriklausomybę ir patirtis, kurių nepatirsi skrendant lėktuvu ar keliaujant su organizuota grupe.
Daugeliui lietuvių važiuoti į Norvegiją su nuosavu automobiliu atrodo kaip iššūkis – ilgi atstumai, nežinomos taisyklės, brangūs keliai. Vis dėlto tinkamai pasiruošus, ši kelionė tampa sklandi ir nepamirštama. Straipsnyje rasite atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus: kokius dokumentus reikia turėti, kaip veikia kelių mokesčiai, kur ieškoti nakvynės, kaip suplanuoti maršrutą ir kokių pavojų kelyje reikėtų vengti.
„Norvegija atveria duris tik tiems, kurie neskuba – o geriausias būdas tai pajusti, tai važiuoti savo automobilio languose atspindint fiordus ir kalnus.“
– Espen Andersen, norvegų keliautojas ir autorius
Kelionės planavimas: nuo ko pradėti?
Planuojant kelionę į Norvegiją automobiliu, pirmasis žingsnis – ne žemėlapis ar kuro kainų skaičiuoklė, o sprendimas, kodėl keliaujate ir ką norite patirti. Norvegija yra šalis, kurioje peizažas keičiasi kas šimtą kilometrų – nuo švelnių pietinių pakrančių iki laukinės šiaurės tundros. Tinkamas pasiruošimas padeda išvengti streso ir leidžia mėgautis kiekvienu nuvažiuotu kilometru.
Kada geriausia vykti į Norvegiją?
Norvegijoje metų laikai iš tiesų turi reikšmę – ne tik dėl oro, bet ir dėl keliavimo sąlygų. Vasarą, nuo birželio iki rugpjūčio, šalis atsiskleidžia visu grožiu: sniegas nutirpęs, keliai atviri, o šviesa – beveik nesibaigianti. Būtent vasara yra populiariausias metas keliauti automobiliu, ypač į kalnų regionus, kur žiemos metu daugelis kelių tiesiog nepasiekiami.
Ruduo tinka tiems, kas ieško ramesnių maršrutų, mažesnių kainų, tačiau reikia būti pasiruošus lietui ir trumpėjančioms dienoms. Žiemą kelionė automobiliu tampa iššūkiu – sniegas, ledas, tamsa ir ilgi atstumai reikalauja daug didesnio pasiruošimo. Tačiau jei tikslas – šiaurės pašvaistės, Lofotenų ar Nordkapo žiemos grožis, pasiruošus galima išvengti pavojų.
„Važiavome rugpjūčio pradžioje – viskas žaliavo, keliai buvo laisvi, o fjorduose dar galėjome matyti besileidžiančias sniego kepures ant viršūnių.“
– Simona ir Tomas, keliavo 2022 m. vasarą
Maršruto planavimas: svarbiausi sustojimai ir lankytinos vietos
Planuodami maršrutą turėtumėte nuspręsti, ką norite patirti: kultūrą, gamtą, ramybę ar aktyvų keliavimą. Įprastas kelias iš Lietuvos dažnai veda per Latviją, Estiją ir keltu iš Talino ar Rygos į Švediją arba tiesiai į Norvegiją. Populiariausi įvažiavimo taškai – Oslas ar Kristiansandas, o nuo ten atsiveria daugybė galimybių.
Tie, kurie nori pamatyti garsiuosius fiordus – Geirangerfjordą, Nærøyfjordą – turėtų krypti į vakarus. Jei domina Trolių kelias, garsusis „Trollstigen“, kelias vingiuoja link Åndalsnes miestelio. Tiems, kas ieško tikro šiaurietiško nuotykio – verta planuoti kelionę į šiaurę link Bodø, Tromsø ar net iki Nordkapo.
Svarbu nepersistengti – kelionė per Norvegiją neturi būti lenktynės. Per trumpą laiką aplankyti daug vietų gali atrodyti viliojanti mintis, bet keliai kalnuoti, serpantinai lėti, o kiekviena sustojimo vieta verta daugiau nei „penkių minučių pertraukos“.
„Važiavome iš Oslo į Bergeną, tada į fiordus. Kiekvienas atstumas žemėlapyje atrodė trumpas, bet realiai kelionės trukdavo dvigubai ilgiau. Ir gerai – nes visur norėjosi sustoti.“
– Vytenis, kelionė 2021 m.
Kelionės trukmė ir kilometražas
Nuo Lietuvos iki Oslo – apie 1400 kilometrų, priklausomai nuo pasirinkto maršruto. Jei važiuojama per Lenkiją, Vokietiją, Daniją ir Švediją (naudojant tiltus ir keltus), bendra kelionė gali trukti 2–3 dienas. Tai – tik patekimas į Norvegiją. Pačioje Norvegijoje net trumpas atstumas žemėlapyje gali virsti ilgomis valandomis, ypač jei kelias driekiasi per kalnus ar kerta fjordus.
Planuodami kelionės trukmę, atminkite: Norvegijoje kelionės tempas lėtesnis. Jei turite savaitę – geriau aplankyti 2–3 regionus išsamiai. Jei dvi – galite leistis į ilgesnę kelionę, net ir į šiaurę. Pasirinkus lankyti tik pietinę dalį, maršrutą galima suplanuoti ir kompaktiškai, be ilgo vairavimo.
Reikalavimai ir dokumentai: ką būtina turėti?
Nors Norvegija nepriklauso Europos Sąjungai, ji yra Šengeno erdvės dalis, todėl keliauti į ją galima be vizos, tačiau egzistuoja keletas svarbių išimčių, kurios liečia automobilius, draudimus bei techninius reikalavimus. Neturint vieno ar kito dokumento, kelionė gali baigtis baudomis arba net grąžinimu atgal į pasienį.
Dokumentai kelionei automobiliu
Asmens dokumentas – pagrindinis daiktas kiekvieno keliautojo kuprinėje. Į Norvegiją galima vykti tiek su galiojančiu pasu, tiek su asmens tapatybės kortele. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad dokumentas turi galioti visos kelionės metu, įskaitant ir grįžimą.
Jei vykstate su nuosavu automobiliu, būtina turėti:
- Vairuotojo pažymėjimą (ES standartas galioja be papildomų leidimų)
- Automobilio registracijos dokumentą (techninį pasą)
- Galiojantį privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą
- „Žaliąją kortą“, patvirtinančią draudimo galiojimą už ES ribų
„Mums pasienyje patikrino žaliąją kortą – buvome pamiršę atspausdinti, bet parodėme skenuotą telefone. Vis tiek rekomenduočiau turėti popierinę versiją – mažiau streso.“
– Erika, poros kelionė 2022 m. gegužę
Jei automobilis – nuomotas, būtina turėti nuomos sutartį ir leidimą vykti su juo į užsienį. Kai kurios nuomos bendrovės taiko papildomus mokesčius už išvykimą iš ES.
Kelių mokesčiai ir tuneliai
Norvegijoje beveik visi pagrindiniai keliai yra apmokestinti, bet ne taip, kaip kitose šalyse. Čia veikia automatinė elektroninė sistema – „AutoPASS“, kuri fiksuoja pravažiavimus pro mokamus kelius, tiltus, tunelius ar miestų zonas. Nėra šlagbaumų, nėra bilietų – viskas užfiksuojama kameromis.
Norint išvengti netikėtų sąskaitų po kelionės, rekomenduojama:
- Iš anksto užregistruoti automobilį sistemoje „EPCplc.com“ arba „Autopass.no“
- Sudaryti sutartį su „EPC“ arba „Flyt“, jei norite tiksliai matyti visus mokesčius
Jeigu automobilio neužregistruosite, sąskaita vėliau ateis registruotu paštu, tačiau galimi papildomi administraciniai mokesčiai.
Ypač brangūs yra kai kurie tuneliai ir tiltai – pavyzdžiui, „Atlantic Ocean Road“ tiltas ar „Oslofjord“ tunelis. Kai kurie jų kainuoja iki keliolikos eurų už pravažiavimą. Apie tai būtina žinoti planuojant biudžetą.
Techniniai reikalavimai automobiliui
Norvegija laikosi griežtų saugumo reikalavimų. Nors kai kurie dalykai sutampa su kitomis Europos šalimis, yra ir specifinių taisyklių:
- Artimosios šviesos privalomos visą parą – net dienos metu, bet kokiu metų laiku
- Privaloma turėti vaistinėlę, liemenę, avarinį trikampį
- Nuo lapkričio iki balandžio rekomenduojamos žieminės padangos, o kai kuriose vietovėse (ypač kalnuose) privalomos grandinės arba dygliuotos padangos
- Padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 3 mm žiemą
- Rekomenduojama turėti ir gaisrinį gesintuvą, nors jis nėra privalomas
„Važiavome rudenį ir jau reikėjo grandinių – viena atkarpa kalnuose buvo padengta sniegu, nors apačioje +5. Būtume nežinoję – būtume sustoję.“
– Jonas, kelionė su vaikais 2021 m.
Reikia žinoti, kad policija Norvegijoje gali sustabdyti automobilį patikrinimui ir jei kažkas neatitiks reikalavimų – skirti ne tik baudą, bet ir neleisti tęsti kelionės, kol nusižengimas neištaisytas.
Kuro kainos, greičio apribojimai ir kelio sąlygos
Vykstant į Norvegiją automobiliu, verta iš anksto susiplanuoti ne tik maršrutą, bet ir kuro pildymo taškus, vairavimo ypatumus bei kelio situaciją. Norvegija – saugi, bet iššūkių kupina šalis vairuotojui. Tinkamai pasiruošus galima išvengti netikėtumų ir mėgautis nuostabiu kraštovaizdžiu pro automobilio langą.
Kurą planuoti pildytis?
Norvegijoje kuro kainos – vienos aukščiausių Europoje. Benzinas ir dyzelinas dažnai kainuoja ženkliai brangiau nei Lietuvoje, Lenkijoje ar net kaimyninėje Švedijoje. Būtent dėl šios priežasties dauguma keliautojų rekomenduoja pilti kurą prieš įvažiuojant į Norvegiją, ypač jeigu keliaujama per Švediją ar Daniją.
Kuro kainos gali skirtis priklausomai nuo regiono – didmiesčiuose ar pagrindiniuose keliuose jos aukštesnės nei mažesniuose miesteliuose ar pakraščiuose. Be to, verta žinoti, kad kuro kainos keičiasi kasdien, o tam tikromis savaitės dienomis (dažniausiai pirmadieniais arba trečiadieniais) jos sumažėja – tai vadinamoji „kainų duobė“.
„Važiavome per Švediją ir paskutinėje degalinėje prieš Norvegijos sieną užsipylėm pilną baką – skirtumas su Norvegijos kainomis buvo beveik 0.40 €/l.“
– Greta, kelionė 2023 m.
Norvegijoje veikia degalinių tinklai kaip „Circle K“, „Esso“, „Shell“, „YX“, „Uno-X“. Dauguma jų savitarnos, o atsiskaityti galima kortele. Kai kuriose vietovėse degalinės veikia tik automatiniu režimu – ypač kalnuose ar mažose gyvenvietėse.
Greičio ribojimai ir baudos
Norvegai itin rimtai žiūri į kelių eismo taisyklių laikymąsi – o greitis yra viena jautriausių temų. Greičio viršijimas šioje šalyje gali kainuoti labai brangiai, net ir simbolinis pažeidimas vertinamas griežtai.
Standartiniai greičio ribojimai:
- Miestuose: 30–50 km/h
- Užmiestyje: 80 km/h
- Greitkeliuose: 90–110 km/h
Keliai žymimi aiškiai, tačiau kai kuriose vietovėse, ypač kalnuose, ribojimai gali būti mažesni – 60 ar net 40 km/h. Norvegijoje dažnai pasitaiko automatinės greičio kameros, kurios veikia be jokio įspėjimo. Jei pažeidžiate greitį, registracijos adresu (ar EPC sistemoje) gausite baudą.
Baudos čia – tikrai skaudžios. Už 10 km/h viršijimą galima gauti iki 600–700 NOK (~55–65 €) baudą, o viršijus daugiau nei 20 km/h – baudos gali siekti net 4000 NOK ir daugiau, be to, galite netekti teisės vairuoti. Už 30 km/h viršijimą miestelyje galite būti sulaikytas vietoje.
„Kamera užfiksavo 91 km/h ten, kur buvo 80. Po dviejų savaičių – laiškas su 680 NOK bauda. Jokių diskusijų. Kita kelionė buvo ypač atsargi.“
– Dainius, 2022 m. rugpjūtis
Keliai ir vairavimo ypatumai
Keliai Norvegijoje – saugūs, bet dažnai siauri ir lėti. Ypač kalnuose, kur viena eismo juosta gali būti skirta abiem kryptims, o posūkiuose – veidrodžiai vietoje matomumo. Reikia būti pasiruošus greitam stabdymui, šlapiam keliui ir netikėtoms kliūtims.
Yra kelių, kuriuos sudaro žvyrkeliai, serpantinai, tuneliai ar net keltai (kai reikia perplaukti fjordą). Keltai dažnai kursuoja kas 20–30 min., bet kai kur – tik kelis kartus per dieną.
Dar vienas svarbus aspektas – oro sąlygos. Net ir vasarą kalnuose gali pasitaikyti rūkas, lietus ar net sniegas. Vairavimas tamsoje, ypač jei nesate pratę prie vingiuotų kelių, gali tapti iššūkiu.
„Trolių kelyje teko sustoti, nes rūkas buvo toks tirštas, kad nematėm 3 metrų į priekį. Kelionė sulėtėjo, bet patirtis – neįkainojama.“
– Karolis, 2023 m. birželis
Jeigu planuojate važiuoti žiemą ar rudenį, rekomenduojama turėti padangų grandines, o žiemą – net ir dygliuotas padangas (kurios leidžiamos Norvegijoje nuo spalio iki balandžio mėnesio). Kai kurie kalnų keliai būna uždaromi žiemai – tą būtina pasitikrinti iš anksto.
Nakvynė ir stovyklavimas: laisvė ar apribojimai?
Kelionė automobiliu per Norvegiją natūraliai skatina ieškoti lankstesnių nakvynės variantų: nuo kempingų iki nakvojimo gamtoje. Šalis garsėja atviru požiūriu į stovyklavimą, tačiau egzistuoja taisyklės, kurias būtina žinoti. Sklandžiai suplanuota nakvynė – tai ne tik poilsis, bet ir kelionės saugumo bei komforto dalis.
„Allemannsretten“ – teisė stovyklauti gamtoje
Norvegijoje galioja „Allemannsretten“ – visuotinių teisių principas, leidžiantis kiekvienam laisvai naudotis gamta. Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus turi teisę stovyklauti laukinėje gamtoje, jei laikomasi kelių paprastų taisyklių:
- Palapinė gali būti statoma ne arčiau kaip 150 metrų nuo artimiausio gyvenamojo pastato
- Vienoje vietoje galima stovyklauti iki 2 parų be leidimo (ilgesniam laikui reikia savininko sutikimo)
- Po savęs privaloma nepalikti jokių šiukšlių ar žalos aplinkai
Stovyklavimas leidžiamas miškuose, kalnuose, pakrantėse, pievose – jei tai neprivati žemė ir ne saugoma teritorija su specifiniais apribojimais.
„Nakvojome fjordo pakrantėje, visiškai vieni, po žvaigždėmis. Buvo jausmas, lyg būtume vieninteliai pasaulyje.“
– Lina ir Edgaras, autokelionė 2022 m. rugpjūtį
Reikia žinoti, kad stovyklauti negalima nacionaliniuose parkuose ar draustiniuose, jei to aiškiai nedraudžia ženklai. Tokiose vietose galioja papildomi apribojimai, tad visada verta pasitikrinti iš anksto vietinės savivaldybės ar turizmo centro svetainėse.
Kempingai, viešbučiai ir „Airbnb“
Jei ieškote daugiau komforto ar keliaujate su šeima – Norvegijos kempingų sistema itin išvystyta. Dauguma kempingų turi gerus įvertinimus, siūlo elektros įvadus, dušus, virtuvėles, skalbyklas, o kai kurie net saunas ir baseinus. Kainos skiriasi priklausomai nuo vietos ir sezono: nuo 20 iki 60 eurų už nakvynę dviem.
Kempingai dažnai įsikūrę labai vaizdingose vietose – šalia kalnų, fjordų ar ežerų. Rekomenduojama iš anksto rezervuoti vietas sezono metu (liepa–rugpjūtis), ypač jei keliaujate su kemperiu ar ieškote mažųjų namelių (hytter).
Viešbučiai Norvegijoje – brangūs, tačiau kokybiški. Daugumoje jų siūlomi pusryčiai, o kambariai – modernūs, švarūs, gerai įvertinti. Taupantiems verta dairytis „Airbnb“ ar „Booking“ siūlomų apartamentų. Mažesniuose miesteliuose ar kalnų zonose tokie variantai dažnai būna pigesni nei viešbučiai miestuose.
„Kempingas prie Geirangerfjordo buvo tarsi svajonė – atsikėlėm su vaizdu į fiordo šlaitus. Už naktį dviem mokėjom apie 45 eurus – verta kiekvieno cento.“
– Tomas, 2023 m. birželis
Nakvynė automobilyje – ar tai legalu?
Norvegijoje leidžiama nakvoti automobilyje, jei stovite teisėtai stovėjimo vietoje ir netrukdote aplinkai. Tai galioja tiek miestuose (jei nepažeidžiate stovėjimo taisyklių), tiek gamtoje. Tačiau verta atkreipti dėmesį į kelio ženklus – kai kuriose vietose stovyklauti ar nakvoti automobilyje draudžiama (dažniausiai dėl gyventojų skundų arba saugomų teritorijų).
Rekomenduojama naudotis oficialiomis stovėjimo aikštelėmis ar aikštelėmis, pažymėtomis kaip „rest area“ ar „overnight parking“. Tam praverčia mobiliosios programėlės, pvz., Park4Night, Campercontact ar NorCamp, kurios rodo legalias nakvynės vietas ir atsiliepimus iš kitų keliautojų.
Ką pamatyti: ne tik Oslas ir fjordai
Norvegija – tai šalis, kurioje net kelias į parduotuvę gali tapti nepamirštamu nuotykiu. Kalnai, kriokliai, ežerai, vandenynas ir ledynai susilieja į vieną didžiulį peizažų teatrą, kuriame vairuotojas – pagrindinis žiūrovas. Keliaujant automobiliu galima pasiekti ir plačiai žinomas vietas, ir pasislėpusius gamtos kampelius, kuriuos dažnas turistas praleidžia.
Fjordai: kur keliauti, kad pamatytum gražiausius
Fjordai – neabejotinai didžiausias Norvegijos gamtos pasididžiavimas. Įspūdingi ledynų išgraužti įlankų slėniai žavi savo stačiais šlaitais, kriokliais ir ramiu vandens paviršiumi. Du iš jų – Geirangerfjordas ir Nærøyfjordas – įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Geirangerfjordas pasiekiamas važiuojant kalnų keliais iš Åndalsnes pusės, o įspūdingiausias kelias – tai Trolių kelias (Trollstigen), vingiuojantis tarp aukštų uolų, krioklių ir snieguotų viršukalnių.
Nærøyfjordas yra prie Flåm miestelio – garsėjančio siauruoju geležinkeliu „Flåmsbana“ ir galimybe leistis į kruizą fjordo viduryje. Abu fjordai turi puikiai išvystytą automobilių kelių infrastruktūrą ir daugybę apžvalgos aikštelių pakeliui.
„Sustojom Ørnesvingen apžvalgos aikštelėje virš Geirangerio – ten norėjosi tiesiog tylėti. Vaizdas atėmė žadą.“
– Rūta, 2022 m. kelionė su draugais
Kelionės į šiaurę – Arkties ratas ir Lofotenų salos
Jeigu turite daugiau laiko ir ieškote tikros laukinės Norvegijos – verta keliauti į šiaurę. Važiuojant virš Arkties rato atsiveria visai kitokie peizažai: tundros, atšiaurūs krantai, sniego kepurėmis apdengti kalnai ir nuošalūs kaimeliai.
Lofotenų salos – vienas iš įspūdingiausių kelionių tikslų. Jas galima pasiekti automobiliu per Bodø arba važiuojant palei pakrantę iš Narviko. Čia laukia mažos žvejų gyvenvietės su raudonais nameliais („rorbu“), dramatiški kalnai, žydros įlankos ir smėlio paplūdimiai, primenantys tropikus. Lofotenose vasarą šviečia vidurnakčio saulė, o žiemą – galima stebėti šiaurės pašvaistę.
„Lofotenai – lyg atskiras pasaulis. Kai kurie keliai čia vingiuoja palei vandenį taip arti, kad atrodė, jog važiuojame per jį.“
– Donatas, kelionė iki Nordkapo 2023 m.
Dar šiauriau – Nordkapas, simbolinis Europos šiaurės taškas. Nors techniškai jis nėra pats šiauriausias taškas, tai vis tiek vienas labiausiai turistų lankomų objektų. Kelias iki jo – ilgas, bet nuotykių kupinas.
Netikėti perlai pakeliui
Ne visi grožiai yra įrašyti į garsiąsias kelionių knygas. Norvegijoje galima aptikti mažų, bet įspūdingų vietovių, kurios palieka didelį įspūdį.
Senja sala – mažesnė nei Lofotenai, bet ne ką mažiau graži. Tai gamtos mylėtojų rojus, su mažai turistų ir nepaprasta ramybe.
Hardangerfjordas – garsėja vaisių sodais, žydinčiais pavasarį. Kelionė palei šį fjordą vasarą tampa spalvų ir kvapų švente.
Aurland kelias („Snøvegen“) – sniego kelias – sezoninis kelias, atidaromas vasarą. Vaizdai čia primena kelionę per mėnulio kraštovaizdį – sniegas, akmenys, ledas ir tolumoje plytintys fiordai.
„Atsitiktinai užsukome į mažą kaimelį Senja saloje – šeimininkai įleido mus pasistatyti palapinę prie ežero. Iki šiol tai gražiausias rytas mano gyvenime.“
– Ieva, kelionė solo 2021 m.
Keliautojų patirtys ir rekomendacijos
Kiekvienas, kuris leidosi į kelionę automobiliu per Norvegiją, grįžta su istorija. Kartais tai – netikėtai užklupusi pūga vasarą, kartais – atostogos gyvenimą pakeitusioje kalnų trobelėje.
Staigmenos, kurios priverčia sustoti
„Planavome tik pravažiuoti Trolių keliu, bet sustojome penkioms valandoms. Kiekvienas posūkis – tarsi kita nuotrauka. Vaikščiojom, gėrėm kavą iš termoso ir tiesiog žiūrėjom. Nieko daugiau nereikėjo.“
– Simona ir Tomas, 2023 m. rugpjūtis
„Netikėtai patekome į ūkanotą fjordą, kur saulė prasiskverbė pro debesis tik kelioms minutėms. Tą akimirką supratau, kad visa kelionė dėl to ir buvo verta.“
– Karolis, solo kelionė, 2022 m. rugsėjis
Keliautojai dažnai sutaria dėl vieno dalyko – reikia palikti laiko spontaniškiems sustojimams. Tarp suplanuotų vietų dažnai atsiranda tokios, kurių nenumatysi iš „Google Maps“ ar kelionių gidų – apžvalgos taškai, nuošalūs kriokliai, sutikti elniai ar laukiniai arkliai.
Pamokos, kurias išmoksta tik pakeliui
„Nepasikliauk vien GPS. Kai kurie keliai kalnuose atrodo trumpi žemėlapyje, bet realiai gali būti nepravažiuojami arba uždaryti dėl oro sąlygų. Tikrink kelių informaciją kasdien.“
– Dainius, 2022 m.
„AutoPass sistema veikia puikiai, bet jei nepasiruoši iš anksto, gali susidurti su papildomais mokesčiais. Užsiregistravus laiku – viskas automatiškai, be jokių problemų.“
– Greta, 2023 m. birželis
„Norėjom stovyklauti laukinėje gamtoje, bet nepagalvojom apie tualetą… Rekomenduoju pasiruošti šiek tiek daugiau komforto, ypač jei keliaujate ilgiau nei savaitę.“
– Rūta, kelionė su vaikais, 2021 m.
Šios patirtys padeda suprasti, kad Norvegija – ne tik nuotraukos, bet ir logistika. Planuoti reikia atsakingai, tačiau palikti vietos lankstumui ir prisitaikymui prie situacijos.
Keliautojų rekomendacijos būsimiems keliautojams
„Jei galite – rinkitės gegužę arba rugpjūčio pabaigą. Turistų mažiau, o gamta vis dar kvėpuoja vasaros žaliu oru.“
– Jonas, 2023 m.
„Neplanuokit pamatyti per daug – geriau mažiau, bet iš tikrųjų. Fjordai, keliai, sustojimai – viskam reikia laiko. Leiskit sau pasilikti vietos pasimėgauti.“
– Monika ir Dovydas, 2022 m.
„Atsisiųskite offline žemėlapius. Kai kuriose vietovėse nėra ryšio net porą valandų.“
– Ernesta, 2021 m. žygio kelionė
Šios rekomendacijos padeda ne tik išvengti klaidų, bet ir geriau suprasti Norvegijos tempą – tai ne šalis, kurioje reikia skubėti. Atvirkščiai – čia viskas kviečia sustoti, kvėpuoti giliau ir pajausti daugiau.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Taip, galima. Jei stovite teisėtai pažymėtoje stovėjimo vietoje ir netrukdote aplinkiniams, nakvynė automobilyje leidžiama. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į kelio ženklus – kai kuriose vietose stovyklauti ar nakvoti draudžiama. Geriausia naudotis specialiai tam skirtomis aikštelėmis.
Vasaros metu žieminės padangos nėra privalomos, tačiau jei planuojate keliauti kalnuose arba rugsėjo pabaigoje – verta pasidomėti konkrečiomis oro sąlygomis. Kai kuriose vietovėse sniegas gali iškristi net vasaros pabaigoje. Saugiausia – turėti bent grandines arba universalias padangas su pakankamu protektoriumi.
Viskas priklauso nuo maršruto, kelionės trukmės ir pasirinktų nakvynės būdų. Apytiksliai skaičiuojant:
– Kuras: apie 300–600 € (priklausomai nuo atstumo ir automobilio sąnaudų)
– Kelių mokesčiai ir tuneliai: apie 50–150 €
– Nakvynė: nuo 0 € (jei stovyklaujama gamtoje) iki 80 € per parą dviem
– Maistas: apie 10–25 € per dieną žmogui (jei gaminate patys)
Bendras biudžetas 10 dienų kelionei dviem asmenims gali siekti nuo 700 iki 1500 € ar daugiau, priklausomai nuo pasirinktų patogumų.
Ne. Lietuvoje išduotas vairuotojo pažymėjimas (ES formato) galioja Norvegijoje be papildomų dokumentų.
Vinječių sistema Norvegijoje neegzistuoja. Vietoje to veikia „AutoPASS“ sistema – mokestis nuskaitomas automatiškai važiuojant per tam tikras vietas. Norint išvengti papildomų mokesčių, rekomenduojama užregistruoti automobilį iš anksto.
Taip, Norvegijoje leidžiama važiuoti su dygliuotomis padangomis nuo spalio 15 d. iki pirmadienio po Velykų (kai kuriose šiaurinėse srityse – iki gegužės 1 d.). Dygliuotos padangos draudžiamos vasarą.
Taip. Automobilyje privaloma turėti vaistinėlę, šviesą atspindinčią liemenę, avarinį trikampį, artimąsias šviesas įjungtas visą laiką. Rekomenduojama – gesintuvas, grandinės (keliaujant į kalnus), papildomas langų ploviklis ir maistas ekstremalioms situacijoms.
Sezoninis kelionių vadovas (kelionės sąlygos pagal mėnesį)
| Mėnuo | Kelių būklė | Turistų srautai | Gamta | Rekomendacija |
| Gegužė | Gera žemumoje, kai kur dar sniegas kalnuose | Maži | Žydinti | Puikus metas gamtos mylėtojams |
| Liepa | Geriausia | Didžiausi | Žalia, šilta | Tinkamiausias šeimoms |
| Rugsėjis | Gera, bet trumpėja dienos | Vidutiniai | Rudeniniai vaizdai | Ramesniam keliavimui |
| Lapkritis | Sniegas kalnuose | Maži | Tamsu, slidūs keliai | Tik patyrusiems keliautojams |
