Norvegija garsėja įspūdingais fiordais, kalnų serpantinais ir kvapą gniaužiančiais panoraminiais keliais, tačiau vienas maršrutas išsiskiria net ir šiame įspūdingame kraštovaizdyje. Atlanto kelias (Atlanterhavsveien) jau ne vieną dešimtmetį vadinamas vienu gražiausių automobilių kelių pasaulyje, o jo nuotraukos nuolat puošia kelionių žurnalus, turizmo leidinius ir Norvegijos reklamos kampanijas. Vos per kelis kilometrus čia atsiveria vaizdai į atvirą Atlanto vandenyną, uolėtas salas ir įspūdingus tiltus, kurie atrodo tarsi kylantys tiesiai iš jūros.
Nors pats kelias nėra ilgas, jo nereikėtų vertinti tik kaip vietos, kurią reikia greitai pravažiuoti. Atlanto kelias sukurtas tam, kad keliautojai sustotų, pasivaikščiotų pakrantės takais, aplankytų apžvalgos aikšteles ir pajustų laukinę Norvegijos gamtą.
Atlanto kelias – vienas įspūdingiausių Norvegijos maršrutų
Atlanto kelias (norv. Atlanterhavsveien) driekiasi vakarinėje Norvegijos pakrantėje, Møre og Romsdal regione, ir jungia Averøy salą su žemynine šalies dalimi. Garsiausioji maršruto dalis yra apie 8,3 kilometro ilgio, tačiau visas Nacionalinis turistinis maršrutas tarp Kårvåg ir Bud gyvenviečių siekia apie 36 kilometrus. Šis kelias išsiskiria tuo, kad važiuojant juo nuolat keičiasi kraštovaizdis – vienoje pusėje atsiveria atviras Atlanto vandenynas, kitoje matyti mažos salos, žvejų kaimeliai ir uolėta pakrantė. Dėl tokio vaizdų derinio Atlanto kelias laikomas viena įspūdingiausių vietų keliaujant po Vakarų Norvegiją.
Maršrutą sudaro aštuoni tiltai, jungiantys nedideles salas ir uolėtas pakrantės atkarpas. Garsiausias iš jų – Storseisundet tiltas, kuris dėl savo neįprastos formos sukuria optinę iliuziją, tarsi kelias staiga baigtųsi virš vandens. Būtent šis tiltas dažniausiai matomas nuotraukose, reklaminėse kampanijose ir kelionių reportažuose. Tačiau tikrasis Atlanto kelio žavesys atsiskleidžia ne vien čia – visame maršrute įrengtos apžvalgos aikštelės, pėsčiųjų takai ir poilsio zonos, leidžiančios sustoti ir pasimėgauti išskirtiniais Norvegijos pakrantės vaizdais.
Atlanto kelio istorija ir išskirtinumas
Atlanto kelias buvo oficialiai atidarytas 1989 metais, o jo statybos truko daugiau nei šešerius metus. Projektas buvo laikomas vienu sudėtingiausių to meto Norvegijos kelių statybos darbų, nes statybininkams teko dirbti atšiauriomis Atlanto pakrantės sąlygomis. Statybų metu šį regioną užklupo ne viena stipri audra, todėl darbai ne kartą buvo sustabdyti, o kai kuriuos sprendimus teko koreguoti jau statybų eigoje. Nepaisant iššūkių, kelias tapo vienu ryškiausių Norvegijos inžinerinių projektų ir iki šiol laikomas šalies pasididžiavimu.
Šiandien Atlanto kelias yra oficialaus Norvegijos nacionalinių turistinių maršrutų tinklo dalis. Tai reiškia, kad ypatingas dėmesys skiriamas ne tik kelio priežiūrai, bet ir aplinkinei infrastruktūrai. Maršrute įrengtos modernios apžvalgos aikštelės, poilsio vietos, pėsčiųjų takai ir informaciniai stendai, leidžiantys keliautojams geriau pažinti šio regiono gamtą bei istoriją. Dėl to Atlanto kelias tapo ne tik transporto jungtimi, bet ir viena svarbiausių Norvegijos turizmo vietų.
Kodėl Atlanto kelias išgarsėjo visame pasaulyje
Atlanto kelio populiarumą lėmė ne vien įspūdingi tiltai ar neįprasta architektūra. Didžiausią įspūdį palieka tai, kaip natūraliai kelias įsilieja į laukinę Atlanto pakrantę. Ramų vasaros vakarą čia galima stebėti beveik veidrodinį vandens paviršių, o audringą dieną – milžiniškas bangas, kurios daužosi į uolas ir tiltų atramas. Dėl nuolat besikeičiančių oro sąlygų net ir du apsilankymai tame pačiame maršrute gali atrodyti visiškai skirtingai.
Kelionių tinklaraštininkas Andy Lutenas, aprašydamas savo įspūdžius po kelionės Atlanto keliu, taikliai pastebėjo: „Kai kur atrodo, kad automobiliai tiesiog nuvažiuoja nuo kelio į vandenyną.“ Ši citata puikiai apibūdina pirmąjį įspūdį, kurį daugeliui palieka garsusis Storseisundet tiltas. Vis dėlto atvykus paaiškėja, kad didžiausias šio maršruto privalumas nėra vien įspūdinga nuotrauka – tai galimybė neskubant keliauti vienu gražiausių Norvegijos pakrantės kelių ir sustoti ten, kur atsiveria įsimintiniausi vaizdai.
Kelionės į Atlanto kelią planavimas
Atlanto kelias nėra šalia didžiųjų Norvegijos miestų, todėl jo lankymą verta įtraukti į platesnį kelionės maršrutą. Dažniausiai keliautojai čia atvyksta keliaudami po fiordų regioną arba važiuodami tarp Kristiansundo ir Moldės. Nors pats kelias nėra ilgas, jam rekomenduojama skirti bent pusdienį, kad užtektų laiko sustojimams, pasivaikščiojimams ir fotografavimui. Skubant galima pravažiuoti per keliolika minučių, tačiau tokiu atveju prarandama didžioji dalis šio maršruto žavesio.
Planuojant kelionę verta atsižvelgti ir į oro prognozes. Atlanto pakrantėje oras gali keistis labai greitai – net saulėtą rytą po pietų gali prasidėti stiprus lietus ar pakilti gūsingas vėjas. Dėl šios priežasties rekomenduojama turėti neperšlampamą striukę, patogią avalynę ir neskubėti, jei oro sąlygos nėra palankios. Kartais būtent audringas oras leidžia pamatyti įspūdingiausią Atlanto kelio veidą, tačiau tokiomis dienomis ypač svarbu laikytis saugumo reikalavimų.
Atlanto kelio vieta ir patogiausi maršrutai
Atlanto kelias yra Møre og Romsdal apskrityje, tarp Kristiansundo ir Molde miestų. Patogiausia jį pasiekti automobiliu, nes būtent taip galima sustoti visose svarbiausiose apžvalgos vietose. Daugelis keliautojų maršrutą pradeda Kristiansunde, o vėliau tęsia kelionę link Bud arba Moldės, tačiau galima važiuoti ir priešinga kryptimi. Abi kryptys vienodai vaizdingos, todėl pasirinkimas dažniausiai priklauso nuo bendro kelionės plano.
Jeigu keliaujate po Vakarų Norvegiją, Atlanto kelią nesunku suderinti su kitomis populiariomis vietomis, tokiomis kaip Geirangerio fiordas, Trollstigen kelias ar Ålesundas. Toks maršrutas leidžia per kelias dienas pamatyti svarbiausias regiono lankytinas vietas ir išvengti ilgų grįžimų tuo pačiu keliu. Būtent todėl daugelis keliautojų rekomenduoja Atlanto kelią vertinti ne kaip atskirą objektą, o kaip vieną gražiausių visos kelionės po Vakarų Norvegiją dalių.
Kelionė iš Lietuvos automobiliu arba lėktuvu
Keliaujant iš Lietuvos populiariausi yra du variantai – vykti nuosavu automobiliu arba skristi į Norvegiją ir išsinuomoti automobilį vietoje. Kelionė automobiliu leidžia daugiau laisvės planuojant maršrutą ir suteikia galimybę pakeliui aplankyti Švediją bei kitas Norvegijos vietoves. Vis dėlto toks variantas reikalauja daugiau laiko, nes vien kelionė iki Atlanto kelio gali užtrukti kelias dienas.
Norintiems sutaupyti laiko patogesnis sprendimas – skrydis į Ålesundą, Molde arba Kristiansundą. Iš šių miestų automobiliu Atlanto kelią galima pasiekti per maždaug vieną ar dvi valandas, todėl maršrutą nesunku įtraukti net į trumpesnes atostogas. Automobilio nuoma Norvegijoje nėra pigi, tačiau būtent ji suteikia daugiausia lankstumo ir leidžia aplankyti visas svarbiausias vietas savo tempu.
Geriausias laikas aplankyti Atlanto kelią
Atlanto kelią galima aplankyti bet kuriuo metų laiku, tačiau kelionės įspūdžiai labai priklauso nuo sezono ir oro sąlygų. Vieni keliautojai renkasi vasarą dėl ilgesnių dienų ir didesnės tikimybės sulaukti gero oro, kiti specialiai atvyksta rudenį ar žiemą, kai Atlanto vandenynas tampa kur kas audringesnis. Nors kiekvienas sezonas turi savų privalumų, svarbiausia suprasti, kad būtent gamta čia diktuoja kelionės ritmą. Net ir šiltuoju metų laiku oras gali pasikeisti vos per kelias minutes, todėl planuojant maršrutą visada verta pasitikrinti naujausias prognozes.
Daugelis keliautojų rekomenduoja Atlanto keliui skirti bent pusdienį, o dar geriau – visą dieną. Tuomet nereikės skubėti ir bus galima prisitaikyti prie oro sąlygų. Jeigu rytas pasitaikys lietingas, dažnai užtenka palaukti valandą ar dvi, kol debesys prasisklaidys ir atsivers visai kitoks kraštovaizdis. Tokį scenarijų vietiniai gyventojai laiko visiškai įprastu, todėl lankstus planas dažnai leidžia iš kelionės pasiimti kur kas daugiau.
Kelionė skirtingais metų laikais
Vasara yra populiariausias metas aplankyti Atlanto kelią. Nuo birželio iki rugpjūčio dienos būna ilgos, temperatūra dažniausiai svyruoja tarp 15 ir 22 °C, o keliai išlieka puikios būklės. Tai geriausias laikotarpis tiems, kurie planuoja daugiau vaikščioti pėsčiomis, fotografuoti saulėlydžius ar derinti Atlanto kelią su kitais Vakarų Norvegijos maršrutais. Vis dėlto vasarą čia apsilanko ir daugiausia turistų, todėl populiariausiose stovėjimo aikštelėse gali būti sudėtingiau rasti laisvą vietą.
Pavasaris ir ruduo dažnai laikomi geriausiu kompromisu. Turistų srautai būna gerokai mažesni, o kraštovaizdis įgauna visai kitokias spalvas. Rudenį dažniau pasitaiko audrų, todėl galima išvysti įspūdingas bangas, dėl kurių Atlanto kelias ir tapo toks garsus. Žiemą maršrutas taip pat išlieka atviras, tačiau dėl stipraus vėjo, snygio ar apledėjimo vairuoti reikia gerokai atsargiau. Prieš išvykstant verta pasitikrinti eismo informaciją ir įsitikinti, kad kelias nėra laikinai ribojamas dėl sudėtingų oro sąlygų.
Oro sąlygos ir jų įtaka kelionei
Atlanto pakrantėje oras gali pasikeisti labai greitai, todėl net ir saulėtą dieną rekomenduojama pasiruošti lietui bei stipriam vėjui. Šis regionas garsėja nepastoviu klimatu, todėl neperšlampama striukė ir vandeniui atspari avalynė dažnai praverčia net vasaros viduryje. Fotografuojantiems verta pasirūpinti ir apsauga fotoaparatui ar telefonui, nes stipresnės bangos kartais pasiekia net pakrantės takus.
Prieš išvykstant naudinga pasitikrinti ne tik orų prognozę, bet ir eismo informaciją. Esant itin stiprioms audroms kai kurios maršruto vietos gali būti laikinai ribojamos saugumo sumetimais. Tokie atvejai nėra dažni, tačiau būtent jie primena, kad Atlanto kelias yra ne pramogų parkas, o tikra Atlanto pakrantė, kur gamtos jėga kartais tampa pagrindiniu kelionės akcentu.
Lankytinos vietos Atlanto kelyje
Nors pats Atlanto kelias nėra ilgas, jame gausu vietų, kuriose verta sustoti. Daugelis keliautojų daro klaidą manydami, kad pakanka pravažiuoti garsųjį tiltą ir kelionė baigta. Iš tiesų didžiausią įspūdį palieka ne pats važiavimas, o galimybė išlipti iš automobilio, pasivaikščioti pakrante ir skirtingais kampais pamatyti šį unikalų maršrutą. Todėl planuojant kelionę verta numatyti papildomo laiko sustojimams.
Maršrute įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, apžvalgos platformos ir pėsčiųjų takai leidžia saugiai mėgautis vaizdais. Dauguma objektų pasiekiami vos per kelias minutes pėsčiomis, todėl papildomo fizinio pasirengimo nereikia. Tai viena iš priežasčių, kodėl Atlanto kelias puikiai tinka tiek šeimoms su vaikais, tiek vyresnio amžiaus keliautojams.
Garsiausi tiltai ir apžvalgos aikštelės
Didžiausia Atlanto kelio pažiba neabejotinai yra Storseisundet tiltas. Dėl išlenktos konstrukcijos jis atrodo tarsi neturėtų tęsinio, todėl ši vieta tapo viena fotografuojamiausių visoje Norvegijoje. Geriausi vaizdai atsiveria ne važiuojant automobiliu, o nuo netoliese įrengtų apžvalgos aikštelių, iš kurių galima pamatyti visą tilto siluetą ir aplink esančias salas.
Ne mažiau verta aplankyti Eldhusøya salą, kur įrengtas modernus medinis pėsčiųjų takas. Nuo jo atsiveria plati Atlanto vandenyno panorama, o pačiame take įrengtos poilsio vietos leidžia trumpam sustoti ir pasimėgauti kraštovaizdžiu. Tai viena ramiausių maršruto vietų, todėl čia dažnai užsibūnama ilgiau nei planuota.
Sustojimo vietos, kurių neverta praleisti
Be pagrindinių tiltų, Atlanto kelias slepia ir mažiau žinomas vietas, kurios dažnai palieka ne mažesnį įspūdį. Pakeliui galima rasti nedideles įlankas, žvejų prieplaukas ir pakrantės takus, nuo kurių atsiveria vaizdai į atvirą vandenyną. Kai kur įrengtos vietos iškyloms, todėl šiltuoju metų laiku nemažai keliautojų čia sustoja papietauti stebėdami Atlanto bangas.
Jeigu laiko nedaug, verta aplankyti bent svarbiausias maršruto vietas:
- Storseisundet tiltą.
- Eldhusøya pėsčiųjų taką.
- Myrbærholm tiltą.
- Askevågen apžvalgos aikštelę.
- Bud žvejų miestelį, jeigu kelionę tęsiate iki maršruto pabaigos.
Praktiniai patarimai keliaujantiems Atlanto keliu
Atlanto kelias nėra sudėtingas maršrutas, tačiau keli paprasti sprendimai gali gerokai pagerinti visą kelionės patirtį. Pirmiausia nereikėtų planuoti šio maršruto kaip trumpo sustojimo pakeliui. Nors pravažiuoti jį galima greitai, didžiausia vertė slypi galimybėje sustoti keliose vietose, pasivaikščioti ir ramiai pasigrožėti pakrante. Skubėjimas dažniausiai tampa didžiausia keliautojų klaida.
Taip pat svarbu prisiminti, kad fotografuoti verta tik tam skirtose vietose. Sustojimas važiuojamojoje kelio dalyje ar ant tiltų ne tik draudžiamas, bet ir pavojingas. Atlanto keliu nuolat važiuoja lengvieji automobiliai, kemperiai, motociklai ir turistiniai autobusai, todėl saugumas visuomet turėtų būti svarbiausias prioritetas.
Maršruto planavimas ir rekomenduojama kelionės trukmė
Vien tik pravažiavimui pakanka maždaug 20 minučių, tačiau dauguma keliautojų Atlanto keliui skiria nuo dviejų iki keturių valandų. Tiek laiko užtenka sustoti svarbiausiose vietose, pasivaikščioti pakrantės takais ir ramiai pasigrožėti vaizdais. Jeigu planuojate aplankyti ir Bud miestelį ar kitas netoliese esančias vietoves, verta numatyti visą dieną.
Planuojant maršrutą naudinga iš anksto pasižymėti norimas sustojimo vietas navigacijoje. Taip išvengsite bereikalingo blaškymosi ir galėsite daugiau dėmesio skirti pačiai kelionei. Kadangi atstumai nėra dideli, maršrutas nevargina net keliaujant su vaikais.
Automobilių stovėjimas, eismo ypatumai ir saugumas
Prie pagrindinių lankytinų vietų įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, todėl automobilį geriausia palikti tik jose. Ant tiltų ar kelkraščiuose sustoti draudžiama, nes kelias yra gana siauras, o matomumą kai kur riboja posūkiai. Šios taisyklės laikymasis padeda išvengti pavojingų situacijų ir užtikrina sklandų eismą visiems keliautojams.
Važiuojant Atlanto keliu reikėtų pasirinkti ramų tempą ir stebėti oro sąlygas. Esant stipriam vėjui verta tvirčiau laikyti vairą, o lyjant – padidinti atstumą iki kitų transporto priemonių. Nors kelias yra gerai prižiūrimas visus metus, atsargumas čia visuomet išlieka svarbiausia saugios kelionės dalimi.
Kelionės į Atlanto kelią biudžetas
Atlanto kelias yra viena iš nedaugelio populiariausių Norvegijos lankytinų vietų, kurią galima aplankyti visiškai nemokamai. Važiavimas pačiu Atlanto keliu nėra apmokestintas, todėl papildomai mokėti už tiltus ar įvažiavimą nereikia. Vis dėlto planuojant kelionę reikėtų įvertinti kitas išlaidas – automobilio nuomą, degalus, galimus tunelių ar kitų kelių mokesčius, nakvynę ir maistą. Bendra kelionės kaina priklausys nuo pasirinkto maršruto, sezono ir to, kiek dienų planuojate praleisti Vakarų Norvegijoje.
Didžiausią biudžeto dalį dažniausiai sudaro transportas ir nakvynė. Jeigu į Norvegiją skrendate lėktuvu, ekonomiškiausias sprendimas dažniausiai yra išsinuomoti automobilį kelioms dienoms ir Atlanto kelią aplankyti kartu su kitomis regiono lankytinomis vietomis. Taip ne tik geriau išnaudosite kelionės laiką, bet ir sumažinsite vienos dienos išlaidas, tenkančias vien šiam maršrutui.
| Išlaidos | Orientacinė kaina |
| Važiavimas Atlanto keliu | Nemokamai |
| Automobilio nuoma | 50–120 € už parą |
| Degalai | Priklauso nuo maršruto, dažniausiai 30–80 € |
| Nakvynė | 100–220 € už naktį dviem asmenims |
| Pietūs restorane | 20–40 € žmogui |
| Kava ir užkandis | 6–12 € |
Pastaba: kainos yra orientacinės ir gali skirtis priklausomai nuo sezono, rezervacijos laiko bei pasirinkto paslaugų tiekėjo.
Lankytinos vietos netoli Atlanto kelio
Atlanto kelias dažniausiai tampa tik viena platesnės kelionės po Vakarų Norvegiją dalimi. Aplink jį gausu vietovių, kurias verta įtraukti į maršrutą, ypač jeigu planuojate regione praleisti daugiau nei vieną dieną. Dauguma jų pasiekiamos automobiliu per mažiau nei valandą, todėl papildomai sugaišite nedaug laiko, tačiau kelionė taps gerokai įvairesnė. Tokiu būdu galėsite geriau pažinti ne tik garsųjį kelią, bet ir autentišką Norvegijos pakrantės gyvenimą.
Kristiansundas
Kristiansundas yra vienas patogiausių miestų, iš kurio pradedama kelionė Atlanto keliu. Miestas išsidėstęs keliose salose ir garsėja ilga žvejybos istorija bei jaukia uosto atmosfera. Čia verta pasivaikščioti senamiestyje, aplankyti uostą ir paragauti tradicinės džiovintos menkės patiekalų, kuriais šis regionas garsėja jau ne vieną šimtmetį. Jeigu turite daugiau laiko, iš Kristiansundo organizuojamos išvykos į mažas pakrantės salas bei žvejybos turai.
Bud žvejų miestelis
Bud – nedidelis žvejų miestelis, dažnai laikomas natūralia Atlanto kelio maršruto pabaiga. Jis išsaugojo autentišką pakrantės gyvenvietės atmosferą, todėl čia galima pamatyti tradicinius medinius namus, mažą uostą ir ramų Norvegijos pakrantės gyvenimo ritmą. Vasarą miestelyje veikia jaukios kavinės ir restoranai, kuriuose siūlomi šviežios žuvies bei jūros gėrybių patiekalai. Daugeliui keliautojų Bud tampa puikia vieta trumpam poilsiui prieš tęsiant kelionę link Moldės ar Ålesundo.
Kitos vietos, kurias verta įtraukti į maršrutą
Jeigu kelionei galite skirti kelias dienas, verta aplankyti ir kitas Vakarų Norvegijos įžymybes. Netoli Atlanto kelio yra Trollstigen kalnų kelias, Geirangerio fiordas, Ålesundas bei Romsdalio regionas, garsėjantis įspūdingais kalnų vaizdais. Daugelis keliautojų šias vietas sujungia į vieną žiedinį maršrutą, todėl kiekviena diena būna kupina skirtingų kraštovaizdžių ir patirčių. Toks kelionės planas leidžia geriau suprasti, kodėl būtent Vakarų Norvegija laikoma viena gražiausių Europos vietovių.
Atlanto kelias keliautojų akimis
Dauguma žmonių, pirmą kartą atvykstančių prie Atlanto kelio, tikisi pamatyti garsųjį tiltą, tačiau vėliau pripažįsta, kad didžiausią įspūdį paliko visa maršruto atmosfera. Keliautojai dažnai mini, jog nuotraukose kelias atrodo įspūdingai, tačiau realybėje stipriausias emocijas sukelia vėjo garsas, bangų mūša ir galimybė būti taip arti atviro Atlanto vandenyno. Būtent todėl rekomenduojama neskubėti ir bent keliose vietose išlipti iš automobilio. Tik tuomet galima visapusiškai pajusti šio maršruto išskirtinumą.
Kelionių tinklaraštininkas Andy Lutenas, apsilankęs Atlanto kelyje, savo įspūdžius apibūdino taip: „Kai kur atrodo, kad automobiliai tiesiog nuvažiuoja nuo kelio į vandenyną.“ Ši mintis puikiai nusako pirmąjį įspūdį, kurį sukuria garsusis Storseisundet tiltas. Vis dėlto daugelis keliautojų sutinka, kad tikrasis Atlanto kelio grožis slypi ne vien vienoje fotografijoje, o visoje kelionėje, sustojimuose ir nuolat besikeičiančiuose pakrantės vaizduose.
Planuojant kelionę verta prisiminti, kad Atlanto kelias nėra vieta, kurioje reikėtų skubėti. Geriausi įspūdžiai dažniausiai gimsta tada, kai sustojama apžvalgos aikštelėse, trumpam pasivaikštoma pakrantės takais ir leidžiama sau tiesiog stebėti aplinką. Būtent tokį kelionės tempą rekomenduoja ir patyrę keliautojai, ne kartą aplankę šį Norvegijos kampelį.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ne. Važiavimas Atlanto keliu yra nemokamas, todėl už tiltus ar patį maršrutą mokėti nereikia. Tačiau vykstant iki jo gali tekti mokėti už kai kuriuos tunelius ar kitus mokamus kelius, priklausomai nuo pasirinkto maršruto.
Vien pravažiuoti maršrutą galima maždaug per 15–20 minučių, tačiau dauguma keliautojų rekomenduoja skirti bent 2–4 valandas. Tiek laiko pakanka sustoti svarbiausiose apžvalgos vietose, pasivaikščioti pakrantės takais ir neskubant pasimėgauti vaizdais.
Populiariausias laikotarpis yra nuo gegužės iki rugsėjo, kai dienos ilgos, o oro sąlygos palankesnės. Norintys pamatyti galingas Atlanto bangas dažnai renkasi rudenį arba žiemą, tačiau tokiu metu būtina atidžiau stebėti orų prognozes.
Taip. Maršrute įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, pėsčiųjų takai ir apžvalgos vietos, todėl kelionė patogi ir šeimoms. Svarbiausia laikytis saugumo taisyklių ir neleisti vaikams vaikščioti arti važiuojamosios kelio dalies.
Jeigu planuojate aplankyti tik patį kelią, dažniausiai pakanka pusdienio. Vis dėlto kartu aplankius Kristiansundą, Bud ar kitas netoliese esančias vietas, viena diena praeina labai greitai, o kelionė tampa gerokai įdomesnė.
