Juodkalnija yra nedidelė šalis, tačiau keliaujant automobiliu čia per vieną dieną galima pamatyti visiškai skirtingus kraštovaizdžius – nuo Adrijos jūros pakrantės ir Kotoro įlankos iki aukštų Durmitoro kalnų, gilių kanjonų ir Skadaro ežero. Atstumai žemėlapyje dažnai atrodo trumpi, tačiau kalnų serpantinai, siauri keliai ir sustojimai apžvalgos vietose kelionę gerokai prailgina. Dėl to maršrutui, kurį navigacija siūlo įveikti per porą valandų, praktiškai verta skirti bent pusdienį. Keliaujant be skubėjimo automobilis tampa vienu geriausių būdų pamatyti ne tik žinomiausias Juodkalnijos vietas, bet ir mažesnius kaimelius bei nuo pagrindinių turistinių centrų nutolusias panoramas.
Juodkalnijos turizmo organizacija yra parengusi kelis oficialius panoraminius kelius, tarp kurių yra „Durmitor Ring“, „Circle around Korita“ bei pakrantę ir kalnus jungianti „Sea and Heights“ trasa. Keliai driekiasi per nacionalinius parkus, istorinius miestelius, kalnų perėjas ir ežerų pakrantes. Tačiau norint pamatyti įspūdingiausias vietas nebūtina per vieną kelionę įveikti visų oficialių trasų. Žemiau pateikti penki maršrutai leidžia pasirinkti tai, kas labiausiai domina – kalnai, jūra, kanjonai ar ežerai.
Trumpa 5 maršrutų apžvalga
Penki pasirinkti maršrutai gana gerai atskleidžia skirtingus Juodkalnijos veidus. Kotoro ir Lovćeno kelias labiausiai įsimena dėl serpantinų ir Kotoro įlankos vaizdų, o Durmitoro žiedas leidžia patekti į visai kitokią aukštikalnių aplinką. Skadaro ežero regionas tinka ramesnei kelionei, o Taros kanjono ir Pivos apylinkėse vyrauja gerokai dramatiškesni kalnų peizažai. Koritos žiedas yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori išvažiuoti už populiariausių turistinių maršrutų ribų.
| Maršrutas | Rekomenduojamas laikas | Pagrindinis akcentas |
| Kotoras – Njeguši – Lovćenas – Cetinė | Pusdienis–1 diena | Kotoro serpantinai ir įlankos panorama |
| Durmitoro žiedas | 1 diena | Aukštikalnės, Sedlo perėja ir Durmitoro masyvas |
| Žabljakas – Taros kanjonas – Pivos ežeras | 1 diena | Kanjonai, tiltas per Tarą ir Pivos kraštovaizdis |
| Virpazaras – Skadaro ežeras – Rijeka Crnojevića | Pusdienis–1 diena | Ežero panoramos ir istoriniai miesteliai |
| Podgorica – Medun – Korita – Grlo Sokolovo | Pusdienis | Kalnų plynaukštės ir Cijevnos kanjonas |
Durmitoro žiedas yra maždaug 76 km ilgio, o oficialus Koritos panoraminis maršrutas – apie 65 km. Abu teoriškai galima įveikti gana greitai, tačiau keliaujant dėl vaizdų neverta skubėti. Navigacijos rodomas laikas neįvertina fotografavimo, trumpų pasivaikščiojimų ar sustojimų apžvalgos vietose. Todėl maršrutus geriau planuoti kaip atskiras dienos išvykas.
1. Kotoras – Njeguši – Lovćenas – Cetinė
Kelionė iš Kotoro į Lovćeną yra vienas įspūdingiausių būdų per trumpą laiką pamatyti, kaip greitai Juodkalnijos pakrantę pakeičia kalnai. Iš Kotoro kylantis senasis kelias vingiuoja stačiais serpantinais, o kylant aukščiau vis plačiau atsiveria Kotoro įlanka ir ją supantys kalnai. Daugelyje vietų kelias siauras, todėl prasilenkiant su kitu automobiliu gali tekti sulėtinti greitį ar sustoti. Oficialiose Juodkalnijos panoraminių kelių rekomendacijose taip pat pabrėžiama, kad senajame kelyje tarp Kotoro ir Njeguši reikia važiuoti ypač atsargiai.
Pirmą ilgesnį sustojimą verta planuoti Njeguši kaimelyje, garsėjančiame vytintu kumpiu, sūriu ir kitais tradiciniais produktais. Toliau kelias veda į Lovćeno nacionalinį parką ir Jezerski vrh viršūnę, kur stovi Petro II Petrovičiaus Njegošo mauzoliejus. Norint pasiekti mauzoliejų reikia įveikti 461 laiptelį, tačiau nuo viršaus atsiveriantys vaizdai yra viena svarbiausių šios kelionės priežasčių. Dieną galima užbaigti Cetinėje – istorinėje Juodkalnijos sostinėje, kurioje galima aplankyti vienuolyną, muziejus arba tiesiog pasivaikščioti po centrą.
Kotoro serpantinai ir Lovćeno panorama
Važiuojant šiuo maršrutu neverta skubėti nuo vienos lankytinos vietos iki kitos. Didžiausias įspūdis dažnai lieka būtent nuo kelio ir spontaniškų sustojimų vietose, iš kurių matyti visa Kotoro įlanka. Aukščiausios „Sea and Heights“ panoraminio maršruto vietos Lovćeno regione siekia apie 1550 metrų virš jūros lygio, todėl oro sąlygos čia gali smarkiai skirtis nuo pakrantės. Net saulėtą dieną prie jūros aukščiau kalnuose gali būti gerokai vėsiau.
2. Durmitoro žiedas
Durmitoro žiedas, dar vadinamas „Durmitor Ring“, yra vienas garsiausių panoraminių automobilių maršrutų Juodkalnijoje. Oficialus maždaug 76 km ilgio kelias prasideda ir baigiasi Žabljake bei veda per Mala Crna Gora, Nedajno, Trsa ir Pišće apylinkes. Maršrute dominuoja aukšti kalnai, plačios plynaukštės, gilūs kanjonai ir nedideli kaimeliai. Nors atstumas nedidelis, visai kelionei verta skirti dieną.
Vienas įspūdingiausių ruožų driekiasi per Sedlo perėjos apylinkes. Čia kelias kyla tarp Durmitoro viršūnių, o peizažas vietomis primena gerokai aukštesnius Europos kalnynus. Automobilių nėra tiek daug kaip pakrantėje, tačiau kelias dažnai būna siauras ir vietomis vienos eismo juostos pločio. Dėl to vairuotojui reikia ne tik žiūrėti į vaizdus, bet ir nuolat stebėti, kur būtų galima saugiai prasilenkti.
Žabljakas ir aukštikalnių kelias
Žabljakas yra patogiausia bazė šiam maršrutui ir apskritai Durmitoro regionui pažinti. Prieš arba po kelionės verta užsukti prie netoliese esančio Juodojo ežero, kuris yra viena populiariausių nacionalinio parko vietų. Važiuojant žiedu verta turėti pakankamai degalų ir vandens, nes kalnuose paslaugų pasirinkimas gerokai mažesnis nei kurortuose. Kelionę taip pat patogiau pradėti ryte, kad nereikėtų siauresniais ruožais važiuoti temstant.
Realios keliautojų patirtys gerai parodo, kad šio maršruto nereikėtų nuvertinti. Vienas „Tripadvisor“ keliautojas Durmitoro kelią apibūdino kaip „challenging, but manageable with care“, o kitas, įveikęs visą žiedą, pažymėjo: „It is not an easy drive.“ Tai nėra priežastis maršruto atsisakyti, tačiau mažai patirties siauruose kalnų keliuose turinčiam vairuotojui verta važiuoti ramiai ir neplanuoti per daug kitų veiklų tą pačią dieną.
3. Žabljakas – Taros kanjonas – Pivos ežeras
Šis maršrutas tinka norintiems vieną dieną skirti šiaurinės Juodkalnijos gamtai. Kelionę galima pradėti Žabljake ir pirmiausia važiuoti link garsiojo Đurđevića Tara tilto. Penkių arkų tiltas yra 365 metrų ilgio ir tapo viena žinomiausių Durmitoro regiono vietų. Nuo jo atsiveria Taros upės ir gilaus kanjono panorama, todėl net neplanuojant plaukimo upe čia verta sustoti.
Taros kanjonas tęsiasi apie 149 km, o jo gylis kai kur siekia 1333 metrus. Važiuojant regione galima pamatyti ne tik upę, bet ir stačias uolų sienas, miškus bei nuo pagrindinių miestų nutolusias gyvenvietes. Prie tilto siūlomi nusileidimai lynais, o aktyvesni keliautojai gali rinktis raftingą Taros upe. Jei dienos tikslas yra automobilio maršrutas, verta palikti pakankamai laiko keliui link Pivos regiono.
Pivos ežeras ir Plužinė
Pivos ežeras išsiskiria sodria vandens spalva ir stačiais kalnais, kurie leidžiasi tiesiai į jo pakrantes. Keliai šiame regione vingiuoja tuneliais ir šlaitais, todėl pati kelionė tampa ne mažiau įdomi už galutinį tašką. Plužinė yra patogi vieta sustoti pietums ar trumpam poilsiui prie ežero. Jei planuojama tą pačią dieną grįžti į Žabljaką, išvyką verta pradėti anksti, nes kalnų keliuose vidutinis greitis yra gerokai mažesnis, nei galima tikėtis žiūrint į atstumą žemėlapyje.
Šį maršrutą galima derinti ir su dalimi Durmitoro žiedo, tačiau tuomet diena tampa gana intensyvi. Daugeliui keliautojų geriau Durmitoro žiedui ir Taros bei Pivos regionui skirti atskiras dienas. Taip lieka daugiau laiko sustojimams ir nereikia skubėti siaurais kalnų keliais. Tai ypač svarbu keliaujant vasarą, kai populiariausiose vietose padaugėja automobilių.
4. Virpazaras – Skadaro ežeras – Rijeka Crnojevića
Skadaro ežero regionas siūlo visai kitokią Juodkalnijos patirtį nei Durmitoras ar Lovćenas. Čia vyrauja žali kalvoti kraštovaizdžiai, ežero įlankos, pelkės, žvejų miesteliai ir siauri keliai, vingiuojantys virš vandens. Kelionę patogu pradėti Virpazare, kuris yra vienas pagrindinių turistinių centrų prie Skadaro ežero. Iš čia taip pat organizuojami pasiplaukiojimai valtimis ir galima išsinuomoti baidares.
Toliau verta važiuoti Rijeka Crnojevića kryptimi. Pats miestelis nedidelis, tačiau jo apylinkės yra viena fotogeniškiausių Skadaro ežero dalių. Netoli miestelio yra Pavlova Strana apžvalgos vieta, iš kurios matyti didelį vingį daranti Crnojevića upė ir aplinkinės žalios kalvos. Oficialus Juodkalnijos turizmo portalas šį sustojimą taip pat išskiria kaip vieną svarbiausių vietų keliaujant po regioną.
Virpazaras ir Rijeka Crnojevića
Virpazare galima derinti kelionę automobiliu su kelių valandų pasiplaukiojimu ežere. Toks variantas ypač tinka, jei visą dieną nesinori praleisti prie vairo. Rijeka Crnojevića savo ruožtu labiau tinka ramiam pasivaikščiojimui ir pietums prie upės. Kelias tarp mažesnių gyvenviečių vietomis labai siauras, todėl važiuoti reikia atsargiau nei pagrindiniais šalies keliais.
Skadaro ežero maršrutas ypač gražus ryte arba artėjant vakarui, kai saulė nėra tokia aukšta ir kraštovaizdis įgauna daugiau kontrasto. Vis dėlto visiškai sutemus siauri ir vingiuoti keliai gali būti nepatogūs pirmą kartą čia važiuojančiam vairuotojui. Dėl to kelionės laiką verta planuoti taip, kad į pagrindinį kelią būtų grįžta dar šviesiu paros metu. Jei keliaujama vasarą, papildomo laiko gali prireikti ir dėl sustojimų prie populiarių apžvalgos vietų.
5. Podgorica – Medun – Korita – Grlo Sokolovo
Norintiems pamatyti mažiau turistinę Juodkalnijos pusę verta rinktis oficialų „Circle around Korita“ panoraminį maršrutą. Maždaug 65 km ilgio trasa prasideda Podgoricoje ir veda per Medun, Ubli, Kučka Korita, Zatrijebač bei Fundina apylinkes. Keliaujant palaipsniui paliekamas miestas ir kylama į kalnų plynaukštes. Turistinių autobusų čia gerokai mažiau nei Kotore ar Budvoje, todėl maršrutas jaučiasi ramesnis.
Vienas pirmųjų įdomesnių sustojimų yra Medun, kur galima pamatyti istorinės tvirtovės liekanas. Toliau kraštovaizdis tampa vis atviresnis, o Kučka Korita yra maždaug 1300 metrų aukštyje. Ši vietovė ilgą laiką buvo naudojama gyvulių ganymui, todėl aplink vyrauja pievos, pavienės sodybos ir aukštų kalnų fonas. Kelias puikiai tinka tiems, kurie nori pabėgti nuo judresnės Adrijos pakrantės.
Grlo Sokolovo apžvalgos vieta
Vienas svarbiausių maršruto akcentų yra Grlo Sokolovo, arba Sakalo gerklės, apžvalgos vieta. Nuo čia atsiveria Cijevnos kanjonas ir Albanijos kalnai. Oficialus panoraminio kelio gidas nurodo maždaug 4,8 km pėsčiųjų maršrutą iki apžvalgos vietos ir atgal, kuriam verta skirti bent pusantros valandos. Todėl norint ne tik važiuoti automobiliu, bet ir nueiti iki apžvalgos taško, visai išvykai reikėtų palikti daugiau nei kelias valandas.
Grįžimas į Podgoricą leidžia šį maršrutą lengvai įtraukti į kelionę net neturint visos laisvos dienos. Vis dėlto tai nėra maršrutas, kurį verta bandyti kuo greičiau „užsidėti varnelę“. Jo žavesys slypi atokesniuose keliuose, kalnų peizažuose ir kontraste su judria Juodkalnijos pakrante. Jei kelionėje numatyta Podgorica, tai viena patogiausių panoraminių išvykų iš sostinės.
Vairavimas Juodkalnijos panoraminiais keliais
Didžiausia klaida planuojant kelionę po Juodkalniją – vertinti maršrutą tik pagal kilometrų skaičių. Kalnų keliuose dažnai pasitaiko staigių posūkių, siaurų ruožų ir vietų, kur du automobiliai negali laisvai prasilenkti. Oficialus „Sea and Heights“ maršruto gidas net įspėja, kad kai kuriuose ruožuose susitikus priešpriešinį automobilį gali tekti pavažiuoti atbulomis iki platesnės vietos. Dėl to 50 kilometrų kelionė kalnuose gali pareikalauti gerokai daugiau laiko nei toks pats atstumas įprastu magistraliniu keliu.
Prieš vykstant į kalnus verta patikrinti ir realią kelių būklę. Juodkalnijos automobilių asociacija AMSCG skelbia informaciją apie kelių būklę, uždarymus, darbus ir kitus eismo ribojimus, o jos informacijos centras veikia visą parą. Tai ypač aktualu Durmitoro ir kitose aukštikalnių trasose, kur sąlygos gali keistis dėl sniego, stipraus lietaus ar nuošliaužų. Navigacija naudinga planuojant kryptį, tačiau kalnų kelių būklės ji ne visada parodo tiksliai.
Tinkamiausias laikas kelionei automobiliu
Didžiąją dalį šiame straipsnyje aprašytų maršrutų patogiausia planuoti nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens. Pakrantės, Skadaro ežero ir žemesnių vietovių keliai pasiekiami ilgesnį metų laiką, tačiau aukščiau kalnuose situacija kitokia. Oficialiose panoraminių kelių rekomendacijose „Sea and Heights“ trasai geriausiu laikotarpiu įvardijami mėnesiai nuo gegužės iki spalio, o kitu metu rekomenduojama iš anksto tikrinti sniego ir oro sąlygas. Durmitoro aukštikalnėse žiema gali užsitęsti gerokai ilgiau nei pakrantėje.
Vasarą oro sąlygos paprastai palankesnės, tačiau pakrantėje ir prie populiariausių lankytinų vietų būna daugiau automobilių. Birželis ir rugsėjis dažnai patogūs tuo, kad dienos dar pakankamai ilgos, o pagrindiniuose turistiniuose centruose mažiau intensyvus eismas nei sezono piko metu. Nepriklausomai nuo mėnesio, į kalnus verta išvažiuoti ryte. Taip lieka daugiau laiko sustojimams ir mažesnė tikimybė paskutinę maršruto dalį važiuoti tamsoje.
Keliautojų patirtys Juodkalnijos keliuose
Juodkalnijos kalnų keliai nėra neįveikiami, tačiau jie reikalauja daugiau laiko ir dėmesio, nei gali pasirodyti žiūrint į žemėlapį. Durmitoro žiedą įveikęs patyręs vairuotojas savo kelionę apibūdino taip: „Kelias man pasirodė gana sudėtingas, tačiau atsargiai važiuojant – įveikiamas.“ Kitas keliautojas nurodė, kad visas maršrutas su pietų, kavos ir fotografavimo sustojimais užtruko apie šešias valandas. Tai gerai parodo, kodėl šiai trasai verta skirti visą dieną ir nebandyti į ją sutalpinti per daug papildomų planų.
Būtent lėtesnis tempas leidžia geriausiai pajusti šių kelių žavesį. Juodkalnijoje pats maršrutas neretai tampa viena įsimintiniausių kelionės dalių, o sustojimai kalnų perėjose, prie kanjonų ar mažuose kaimuose palieka ne mažesnį įspūdį nei iš anksto suplanuotos lankytinos vietos. Todėl kelionę verta planuoti su laiko atsarga ir palikti vietos spontaniškiems sustojimams.
Svarbiausia planuojant maršrutą
Jei Juodkalnijoje turite vos kelias dienas, nebūtina bandyti įveikti visų penkių maršrutų. Apsistojus Kotoro ar Budvos regione patogiausia derinti Kotorą, Njeguši ir Lovćeną bei atskirą išvyką prie Skadaro ežero. Žabljake verta skirti bent dvi dienas, kad Durmitoro žiedas ir Taros bei Pivos regionas nebūtų sutalpinti į vieną skubią kelionę. Podgoricoje apsistojusiems keliautojams Koritos žiedas yra patogi pusdienio arba dienos išvyka.
Svarbiausia ne kilometrai, o realios vairavimo sąlygos ir sustojimų skaičius. Kalnuose geriau suplanuoti mažiau vietų ir turėti laiko jomis pasimėgauti, nei didžiąją dienos dalį praleisti skubant nuo vieno taško prie kito. Prieš išvykstant verta patikrinti orų prognozę ir kelių būklę, ypač važiuojant į Durmitorą ar Lovćeną. Taip kelionė bus ne tik gražesnė, bet ir gerokai ramesnė.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Pagrindiniams šalies regionams verta skirti bent 5–7 dienas. Jei norite važiuoti keliais šiame straipsnyje aprašytais panoraminiais maršrutais, patogesnė bus savaitės ar ilgesnė kelionė.
Ryškiausias pasirinkimas yra Durmitoro žiedas, vedantis per aukštikalnes, perėjas ir atokius kalnų kaimelius. Papildomai verta skirti dieną Taros kanjonui ir Pivos ežerui.
Daugumą aprašytų maršrutų galima įveikti įprastu lengvuoju automobiliu. Didžiausio atsargumo reikia siauruose keliuose, serpantinuose ir vietose, kur ribotos prasilenkimo galimybės.
Taip, 76 km ilgio žiedui vienos dienos visiškai pakanka. Planuojant sustojimus, fotografavimą ir pietus verta jam skirti maždaug pusdienį ar daugiau.
Patogiausias laikotarpis – nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens. Aukštikalnių maršrutuose prieš išvykstant visada verta patikrinti oro ir kelių sąlygas.
Šiems penkiems pagrindiniams maršrutams visureigis nėra būtinas, jei važiuojama oficialiais asfaltuotais keliais. Nedidelis automobilis kai kuriuose siauruose kalnų ruožuose netgi gali būti patogesnis.
