Islandijos geizeriai ir karštosios versmės yra viena ryškiausių šalies patirčių. Čia galima pamatyti, kaip iš žemės kyla garai, burbuliuoja purvo duobės, verda šaltiniai, o aktyvus Strokkur kas kelias minutes išmeta karšto vandens stulpą į orą. Tai ne tik gražus reginys, bet ir labai aiškus priminimas, kad Islandija yra gyva vulkaninė sala.
Kelionė prie Islandijos geizerių dažniausiai prasideda nuo Haukadalur geoterminės zonos Auksiniame rate. Ten yra istorinis Geysir ir aktyvus Strokkur – vieta, kurią lengva aplankyti tiek savarankiškai automobiliu, tiek su dienos ekskursija iš Reikjaviko. Vis dėlto Islandijoje yra ir daugiau įdomių geoterminių vietų: Gunnuhver Reykjanes pusiasalyje, Deildartunguhver Vakarų Islandijoje, Hverir prie Mývatn ir Reykjadalur karštoji upė.
Islandijos geizeriai kaip kelionės kryptis
Islandijos geizeriai tinka tiek pirmai kelionei į šalį, tiek ilgesniam maršrutui aplink salą. Jei turite mažai laiko, užtenka Auksinio rato, kuriame Strokkur dažnai tampa viena įsimintiniausių stotelių. Jei keliaujate ilgiau, geotermines vietas galima išdėlioti per skirtingus regionus ir pamatyti, kaip skiriasi Islandijos kraštovaizdis.
Didžiausias privalumas yra tai, kad Haukadalur zona lengvai pasiekiama. Strokkur yra Auksinio rato maršrute, kartu su Þingvellir nacionaliniu parku ir Gullfoss kriokliu. Guide to Iceland nurodo, kad Strokkur yra Haukadalur slėnyje, apie 100 km nuo Reikjaviko, o kelionė automobiliu pavedžiais keliais trunka maždaug 1 val. 40 min.
Geoterminės vietos Islandijoje atrodo įspūdingai, bet jos nėra paprasti parkai. Islandijos aplinkos agentūra įspėja, kad karštųjų versmių vanduo ar purvas gali būti aukštesnės nei virimo temperatūros, todėl būtina laikytis nurodymų, eiti tik pažymėtais takais ir netikrinti vandens temperatūros pirštais.
Garsiausių Islandijos geizerių ir geoterminių vietų palyginimas
Jeigu norite pamatyti ne tik vieną išsiveržiantį geizerį, verta suplanuoti kelias skirtingas geotermines vietas. Vienos jų skirtos trumpam sustojimui, kitos – žygiui, o kai kuriose galima net maudytis, jei tai aiškiai leidžiama.
| Vieta | Kur yra | Ką pamatysite |
| Strokkur | Haukadalur slėnyje, Auksiniame rate | Aktyvų geizerį ir reguliarius vandens išsiveržimus |
| Geysir | Haukadalur geoterminėje zonoje | Istorinį geizerį, nuo kurio kilo žodis „geizeris“ |
| Haukadalur geoterminė zona | Pietų Islandijoje | Karštąsias versmes, garus, spalvotą žemę, purvo duobes |
| Gunnuhver | Reykjanes pusiasalyje | Galingą garų lauką, sieros kvapą, vulkaninį reljefą |
| Deildartunguhver | Vakarų Islandijoje | Vieną stipriausių karštųjų versmių Europoje |
| Hverir / Námaskarð | Šiaurės Islandijoje, prie Mývatn | Garų angas, purvo katilus, ryškų vulkaninį kraštovaizdį |
| Reykjadalur | Netoli Hveragerði | Žygį per geoterminį slėnį ir karštą upę maudynėms |
1. Strokkur – aktyviausias Islandijos geizeris
Strokkur yra ta vieta, kurioje dauguma keliautojų pirmą kartą pamato tikrą geizerio išsiveržimą. Jis išsiveržia gana reguliariai, todėl nereikia ilgai laukti prie šaltinio. Guide to Iceland nurodo, kad Strokkur paprastai išsiveržia kas 6–10 minučių, o vandens stulpas dažniausiai pakyla apie 15–20 metrų.
Strokkur lankymas paprastas, bet įspūdis stiprus. Iš pradžių vandens paviršius tik juda ir tarsi kvėpuoja, tada susiformuoja mėlynas burbulas, o po akimirkos į viršų šauna karšto vandens stulpas. Net jei jau matėte nuotraukų ar vaizdo įrašų, gyvai šis momentas atrodo daug stipriau.
Šiai vietai geriausia skirti bent 30–60 minučių. Per tiek laiko spėsite pamatyti kelis išsiveržimus, apžiūrėti aplinkinius garuojančius šaltinius ir neskubėdami pajusti visą Haukadalur zonos atmosferą. Jei norite mažiau žmonių, geriau atvykti anksti ryte arba vėliau vakare.
2. Geysir – istorinis geizerių vardas
Geysir yra istorinis Islandijos geizeris, nuo kurio kilo pats žodis „geizeris“. Šiandien jis nėra toks aktyvus kaip Strokkur, todėl keliautojai dažniausiai atvyksta ne laukti jo išsiveržimo, o pamatyti vietą, kuri davė vardą visam gamtos reiškiniui.
Guide to Iceland paaiškina, kad Geysir ir Strokkur yra atskiri geizeriai toje pačioje geoterminėje zonoje, maždaug 50 metrų vienas nuo kito. Geysir dabar laikomas daugiausia snaudžiančiu, o Strokkur yra tas geizeris, kurį lankytojai realiai mato išsiveržiant.
Prie Geysir verta sustoti dėl konteksto. Ši vieta padeda suprasti, kodėl Haukadalur tapo tokia svarbi Islandijos turizmui. Net jei pats Geysir neišsiverš jūsų apsilankymo metu, aplink esantys garai, karštos versmės ir Strokkur aktyvumas leidžia pajusti visos zonos jėgą.
3. Haukadalur geoterminė zona
Haukadalur yra ne tik Strokkur ir Geysir. Tai platesnė geoterminė zona, kurioje galima pamatyti karštąsias versmes, purvo duobes, garų angas, spalvotą žemę ir mineralų pėdsakus. Dėl to šią vietą verta apžiūrėti plačiau, o ne tik palaukti vieno Strokkur išsiveržimo.
Regína Hrönn Ragnarsdóttir, vietinė Islandijos kelionių tinklaraštininkė, Haukadalur apibūdina kaip vietą, kur galima pamatyti „boiling mud pots, fumaroles, and Strokkur“. Ji taip pat rašo, kad Strokkur išsiveržia maždaug kas 7–8 minutes ir išmeta karštą vandenį apie 25–35 metrus į orą.
Haukadalur zonoje būtina laikytis takų. Kai kur žemė atrodo tvirta, bet šalia karštųjų versmių gali būti plona pluta, po kuria slypi verdantis vanduo ar purvas. Vaikams čia reikia skirti papildomo dėmesio, nes garuojanti žemė gali atrodyti kaip žaidimų vieta, nors iš tikrųjų yra pavojinga.
4. Gunnuhver Reykjanes pusiasalyje
Gunnuhver yra viena įspūdingiausių geoterminių vietų Reykjanes pusiasalyje. Ji visai kitokia nei Haukadalur: čia mažiau klasikinio geizerio laukimo, bet daug garų, sieros kvapo ir žemės, kuri atrodo lyg nuolat judėtų. Tai gera vieta tiems, kurie nori pamatyti šiurkštesnę, mažiau „atvirukinę“ Islandijos geoterminę pusę.
Gunnuhver patogu derinti su Reykjanes pusiasalio maršrutu, ypač jei atvykstate ar išvykstate per Keflaviko oro uostą. Ši zona taip pat primena, kad Islandijos geoterminė veikla nėra tik turizmo objektas – tai dalis gyvo vulkaninio kraštovaizdžio.
Lankantis Gunnuhver reikia būti atsargiems dėl garų, vėjo ir pažymėtų takų. Stiprus vėjas gali keisti garų kryptį, todėl matomumas akimirksniu suprastėja. Čia nereikėtų lipti per apsaugines užtvaras ar eiti arčiau nei leidžia takai.
5. Deildartunguhver karštoji versmė
Deildartunguhver yra galinga karštoji versmė Vakarų Islandijoje. Ji labiau įdomi ne dėl išsiveržiančio vandens stulpo, o dėl nuolatinės karšto vandens jėgos. Tai vieta, kur aiškiai matyti, kaip geoterminė energija Islandijoje yra ne tik gamtos reginys, bet ir realus išteklius.
Šią vietą verta įtraukti, jei keliaujate po Vakarų Islandiją arba planuojate maršrutą link Borgarnes, Hraunfossar, Barnafoss ar Snæfellsnes pusiasalio. Deildartunguhver nėra tokia turistinė kaip Strokkur, todėl ji gali tapti maloniu sustojimu ilgesniame maršrute.
Čia taip pat galioja ta pati taisyklė: žiūrėti galima, liesti negalima. Karštųjų versmių temperatūra gali būti pavojinga, o garai ir šlapias paviršius gali klaidinti. Šią vietą geriausia vertinti kaip trumpą, bet labai įdomų geoterminį sustojimą.
6. Hverir ir Námaskarð prie Mývatn
Hverir, dar vadinama Námaskarð geotermine zona, yra viena įspūdingiausių Šiaurės Islandijos vietų. Čia kraštovaizdis atrodo beveik nežemiškas: pilkai gelsva žemė, garų stulpai, purvo katilai, sieros kvapas ir mažai augalijos. Tai visiškai kitokia patirtis nei žaliasis Auksinis ratas.
Ši vieta labiausiai tinka keliautojams, kurie planuoja važiuoti aplink Islandiją arba tyrinėti Mývatn apylinkes. Hverir nėra patogiausias pasirinkimas trumpai kelionei iš Reikjaviko, bet ilgesniame maršrute aplink salą tai viena stipriausių geoterminių stotelių.
Čia ypač svarbu saugumas. Takai ir pažymėtos ribos nėra formalumas. Purvo katilai gali atrodyti nedideli, bet jų temperatūra pavojinga, o žemės paviršius gali būti nestabilus. Vaikščiodami laikykitės aiškių takų ir saugokite fotoaparatus bei telefonus nuo garų.
7. Reykjadalur karštoji upė
Reykjadalur yra kitokia geoterminė patirtis, nes čia galima ne tik žiūrėti, bet ir maudytis karštoje upėje. Slėnis yra netoli Hveragerði, todėl jis tinka dienos išvykai iš Reikjaviko ar sustojimui keliaujant Pietų Islandijoje.
Regína Hrönn Ragnarsdóttir, gyvenanti Islandijoje ir rašanti apie šalies vietas, Reykjadalur apibūdina paprastai: pavadinimas reiškia „Garų slėnį“, ir tai tampa aišku tada, kai slėnis atsiveria po žygio. Ji taip pat rašo, kad slėnyje yra karštųjų versmių, purvo duobių ir karšta upė, kurioje galima maudytis.
Žygis į Reykjadalur nėra labai sudėtingas, bet nereikėtų jo laikyti trumpu pasivaikščiojimu nuo aikštelės. Regína nurodo, kad takas į vieną pusę yra apie 3 km, o kelionė paprastai trunka apie 45–60 minučių su sustojimais nuotraukoms.
Kaip suplanuoti kelionę prie Islandijos geizerių?
Trumpiausias ir paprasčiausias maršrutas yra Auksinis ratas. Jame galima per vieną dieną aplankyti Þingvellir nacionalinį parką, Haukadalur geoterminę zoną su Strokkur ir Geysir, Gullfoss krioklį, o kartais dar pridėti Kerið kraterį. Tai geras pasirinkimas pirmai kelionei į Islandiją.
Jei keliaujate savarankiškai automobiliu, Haukadalur verta planuoti ne pačiam vidurdieniui, kai atvažiuoja daug ekskursijų autobusų. Ankstyvas rytas arba vėlesnis vakaras dažnai leidžia ramiau pamatyti Strokkur ir apžiūrėti visą zoną. Jurga iš „Full Suitcase“ taip pat pataria Auksinį ratą lankyti anksti ryte arba vėlai vakare, kad būtų mažiau žmonių.
Ilgesniam maršrutui geotermines vietas galima išdėlioti pagal regionus. Reykjanes pusiasalyje tinka Gunnuhver, Pietų Islandijoje – Haukadalur ir Reykjadalur, Vakarų Islandijoje – Deildartunguhver, o Šiaurėje – Hverir prie Mývatn. Taip kelionė tampa įvairesnė ir nereikia visų geoterminių patirčių sutalpinti į vieną dieną.
Kelionė automobiliu ar su ekskursija?
Kelionė automobiliu suteikia daugiausia laisvės. Galite atvykti į Strokkur anksčiau, sustoti papildomose vietose ir koreguoti planą pagal orą. Tai ypač patogu, jei norite jungti geizerius su kriokliais, krateriais ar mažesnėmis geoterminėmis zonomis.
Ekskursija tinka tada, kai nenorite vairuoti, keliaujate žiemą arba turite tik vieną dieną. Auksinio rato turai paprastai apima pagrindines vietas, todėl tai patogus būdas pirmą kartą pamatyti Islandijos gamtą. Minusas tas, kad būsite labiau priklausomi nuo grupės tempo.
Žiemą sprendimą verta priimti atsargiau. Jei neturite patirties vairuojant sniegu, ledu ar stipriame vėjyje, organizuota ekskursija gali būti saugesnis pasirinkimas. Islandijoje kelio sąlygos gali keistis labai greitai, todėl net trumpas maršrutas gali pareikalauti daugiau dėmesio nei vasarą.
Kiek laiko skirti geizeriams ir karštosioms versmėms?
Haukadalur geoterminei zonai paprastai pakanka 30–60 minučių, jei norite pamatyti Strokkur kelis kartus ir pasivaikščioti pagrindiniais takais. Jei mėgstate fotografuoti, norite palaukti geresnės šviesos ar atidžiau apžiūrėti visą zoną, galima skirti iki 90 minučių.
Gunnuhver, Deildartunguhver ar Hverir dažniausiai yra trumpesni sustojimai, bet jie labai priklauso nuo oro. Jei lyja, pučia stiprus vėjas ar garai dengia takus, gali norėtis užtrukti mažiau. Jei oras geras, tokiose vietose lengva praleisti daugiau laiko fotografuojant ir stebint detales.
Reykjadalur reikia planuoti kitaip. Tai ne greitas sustojimas, o žygis su maudynėmis. Jam geriau skirti bent 3–4 valandas, įskaitant ėjimą pirmyn, maudynes, persirengimą ir grįžimą.
Ar geizerius galima derinti su kitomis Islandijos vietomis?
Taip, geizerius labai patogu derinti su kitomis Islandijos vietomis. Strokkur ir Geysir natūraliai dera su Gullfoss kriokliu ir Þingvellir nacionaliniu parku. Tai klasikinis Auksinio rato maršrutas, kurį galima nuvažiuoti per vieną dieną iš Reikjaviko.
Reykjadalur galima jungti su Hveragerði miesteliu, Pietų pakrantės pradžia arba poilsiu geoterminiame baseine. Gunnuhver dera su Reykjanes pusiasaliu, tiltu tarp žemynų ir pakrantės uolomis. Deildartunguhver tinka ilgesniam Vakarų Islandijos maršrutui.
Jei keliaujate aplink visą salą, geoterminės vietos tampa puikiais sustojimais tarp krioklių, ledynų, lavos laukų ir fjordų. Tik nereikėtų jų visų planuoti vienodai. Vienoms užteks 20 minučių, kitoms reikės pusdienio.
Saugumo taisyklės geoterminėse zonose
Svarbiausia taisyklė – neiti už pažymėtų takų ir užtvarų. Islandijos aplinkos agentūra aiškiai nurodo, kad karštųjų versmių vanduo ar purvas gali būti aukštesnės nei virimo temperatūros, o šalia versmių gali būti plona žemės pluta, kuri įlūžta užlipus.
Nereikėtų liesti vandens, purvo ar garuojančių paviršių, net jei jie atrodo ramūs. Geoterminėse zonose pavojus dažnai nematomas iš pirmo žvilgsnio. Vaikai turi būti šalia suaugusiųjų, o fotografuojant nereikėtų žengti atgal nepažiūrėjus, kur statote koją.
Taip pat svarbu gerbti vietą. Nemėtykite monetų į šaltinius, nepalikite šiukšlių, neskraidinkite dronų ten, kur tai draudžiama, ir nelipkite per virves dėl geresnės nuotraukos. Islandijos gamta atrodo stipri, bet kai kurios jos vietos yra labai jautrios.
Kada geriausia lankyti geizerius Islandijoje?
Geizerius galima lankyti visus metus, bet patirtis skirsis. Vasarą daugiau šviesos, lengviau vairuoti, patogiau vaikščioti takais ir galima derinti daugiau vietų per vieną dieną. Tai geriausias metas pirmai kelionei, jei norite paprastesnio planavimo.
Pavasaris ir ruduo dažnai yra geras kompromisas. Turistų mažiau nei vasarą, o kai kurios vietos atrodo dramatiškiau dėl debesų, vėjo ir kintančios šviesos. Vis dėlto orai jau gali būti permainingi, todėl reikia turėti šiltų ir neperšlampamų drabužių.
Žiemą geizeriai atrodo labai įspūdingai: garai kyla į šaltą orą, aplink gali būti sniego, o šviesa žema ir graži. Tačiau žiema reikalauja daugiau atsargumo keliuose. Prieš išvykstant būtina tikrinti oro ir kelių sąlygas, o maršrutą planuoti su atsarga.
Ką pasiimti į kelionę prie geizerių?
Net jei planuojate tik trumpą sustojimą Auksiniame rate, apranga turi būti pritaikyta Islandijai. Vėjas, lietus ir šaltis gali pasikeisti greičiau, nei spėsite grįžti į automobilį. Neperšlampama striukė, patogūs batai ir sluoksniuota apranga čia labai praverčia.
Fotografuojant geizerius verta turėti telefono ar fotoaparato apsaugą nuo lietaus ir garų. Strokkur išsiveržimas trunka trumpai, todėl geriausia pasiruošti iš anksto: pasirinkti vietą, laikyti kamerą paruoštą ir neskubėti bėgioti aplink šaltinį.
Jei planuojate Reykjadalur, reikės daugiau daiktų: maudymosi kostiumėlio, rankšluosčio, maišelio šlapiems drabužiams, vandens, užkandžių ir tvirtesnės avalynės. Persirengimo sąlygos gamtoje gali būti paprastos, todėl geriau pasiruošti iš anksto.
Kainos ir biudžetas kelionei prie geizerių
Strokkur ir Geysir geoterminę zoną galima aplankyti be įėjimo bilieto. Guide to Iceland nurodo, kad Strokkur lankymas yra nemokamas, o stovėjimas prie Geysir Center gali kainuoti apie 1000 ISK.
Didžiausios išlaidos dažniausiai bus automobilio nuoma, kuras, ekskursija, maistas ir nakvynės. Jei važiuojate savarankiškai, geizerių lankymas gali būti pigus kaip gamtos objektas, bet bendra dienos kaina priklausys nuo transporto. Jei renkatės organizuotą Auksinio rato ekskursiją, mokėsite už patogumą, transportą ir gidą.
Maistą Auksiniame rate patogu planuoti iš anksto. Turistinėse vietose kainos gali būti aukštesnės, todėl norint sutaupyti verta turėti užkandžių ir vandens. Islandijoje biudžetas greitai auga dėl smulkių pirkinių, todėl net paprastai dienos išvykai naudinga turėti aiškų planą.
Keliautojų patirtys
Keliautojai dažnai sako, kad Strokkur yra viena iš tų vietų, kuri gyvai atrodo geriau nei nuotraukose. Laukimas prie ramiai burbuliuojančio vandens sukuria įtampą, o išsiveržimas trunka vos akimirką, todėl daug kas pasilieka dar vienam kartui.
Jurga Rubinovaite, aprašydama kelionę po Islandiją, Strokkur patirtį įvardijo kaip vieną būtinų šalies įspūdžių: „Negalima nuvykti į Islandiją ir nepamatyti išsiveržiančio geizerio.“ Ji taip pat pabrėžė, kad nors Geysir jau seniai nėra aktyvus, Strokkur išsiveržia reguliariai, todėl keliautojams nereikia ilgai laukti.
Regína Hrönn Ragnarsdóttir, rašydama apie Geysir geoterminę zoną, šią vietą apibūdina labai asmeniškai: „Visiems savo svečiams iš užsienio parodau šias gražias vietas ir niekada nepavargstu čia sugrįžti.“ Tokia patirtis gerai parodo, kad Haukadalur nėra tik turistinė stotelė – net Islandijoje gyvenantiems žmonėms ši vieta išlieka įspūdinga.
Ką verta žinoti prieš kelionę?
Geizerių lankymą geriausia planuoti lanksčiai. Jei dieną prastas oras, galima pakeisti laiką arba sukeisti maršruto vietas. Strokkur išsiveržia ir lietuje, bet nuotraukoms, matomumui ir komfortui oras turi didelę reikšmę.
Nereikėtų painioti geizerių su maudymosi vietomis. Strokkur, Geysir, Hverir, Gunnuhver ar Deildartunguhver yra stebėjimo vietos, o ne natūralūs baseinai. Maudytis galima tik ten, kur tai aiškiai leidžiama, pavyzdžiui, Reykjadalur karštojoje upėje arba specialiai įrengtuose geoterminiuose baseinuose.
Jei keliaujate žiemą, svarbiausias klausimas yra ne tik atstumas, bet ir kelio sąlygos. Net populiarūs maršrutai gali būti paveikti vėjo, ledo ar pūgos. Todėl prieš išvykstant reikia tikrinti oficialią kelių ir orų informaciją, o dienos planą sudaryti su laiko atsarga.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Aktyvų geizerį patogiausia pamatyti Haukadalur geoterminėje zonoje, Auksiniame rate. Ten yra Strokkur, kuris išsiveržia reguliariai kas kelias minutes.
Geysir šiandien laikomas daugiausia snaudžiančiu ir išsiveržia labai retai. Keliautojai dažniausiai mato aktyvų Strokkur, kuris yra toje pačioje geoterminėje zonoje.
Taip, jei laikotės pažymėtų takų, užtvarų ir vietinių nurodymų. Geoterminėse zonose vanduo, purvas ir žemės paviršius gali būti pavojingi, todėl negalima liesti šaltinių ar eiti už ribų.
Dažniausiai pakanka 30–60 minučių. Jei norite ramiau apžiūrėti zoną, pamatyti kelis Strokkur išsiveržimus ir neskubėti fotografuoti, skirkite iki 90 minučių.
Taip, geizerius galima aplankyti žiemą, tačiau reikia tikrinti kelių ir oro sąlygas. Žiemą vaizdai labai įspūdingi, bet vairavimas gali būti sudėtingesnis.